BACK

 

Totalitarizmi, demokracia dhe marrėdhėniet ndėrkombėtare

 

Krijimi dhe pėrhapja e partive nacionaliste nė vendet e Evropės

 

Integralizmi musliman, totalitarizmi dhe marrėdhėniet e sotme ndėrkombėtare.

 

Pėrse Amerika ėshtė NJESHI i marredhėnieve tė sotme ndėrkombėtare?

 

Pamja ideologjike e problemit:

 

Ekzistenca e sferave dhe zonave tė influencės; ndikimi i tyre nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.

 

Teoria e NJESHIT nė marrėdhėniet ndėrkombėtare

 

Kozmopolitizmi si burim i totalitarizmit

 

Marrėdhėniet midis vendeve ish-socialiste dhe vendeve tė Evropės Perėndimore e Amerikės  

 

Ekzistenca e NATO-s, shpresė pėr paqe apo mjet totalitarizmi?

Raporti midis tė drejtės dhe forcės nė marredhėniet ndėrshtetėrore.

 

A do te kenė shqiptarėt patriotizėm tė madh?

 

  

 

Kozmopolitizmi si burim i totalitarizmit

 

          Totalitarizmi sipas Hanah Arendtit lind nga njė shoqėri e depolitizuar, nė tė cilėn indiferenca ndaj punėve publike, atomizmi, individualizmi, shpėrthimi i garave, mbesin pa kufij. Nė kėtė kuptim filozofia politike e borgjezisė, ēdo herė ka qėnė totalitare. 

          (Cituar nga Klod Lėfor, Demokracia dhe totalitarizmi, faqe 174)

 

          Nė kushtet e pas pėrmbysjes sė socializmit, nė mėnyrė tė natyrshme do tė pėrpunohej dhe u pėrpunua dhe njė filozofi i jetės sė njerėzimit. Kjo filozofi, duhej t'u pėrshtatej kushteve tė reja tė krijuara, nė kontinentin evropian veēanėrisht. E pėrhapur me emrin kozmopolitizėm, sidomos nė vitit '60-tė, nė kushtet e reja, ai duhej rinovuar dhe saktėsuar. Pėr mė tepėr kjo filozofi aq sa duhej tė konsolidohej nė vendet klasike kapitaliste, po aq duhej tė depėrtonte nė vėndet ish-socialiste, duke u shndrruar dhe nė kėto vėnde filozofia sunduese e jetės sė miliona dhe miliona njerėzve.

          Cili ėshtė thelbi i kozmopolitizmit. Nė mėnyrė tė pėrmbledhur kozmopolitizmi ėshtė varianti kapitalist i internacionalizmit proletar. Thelbi i tij, ėshtė shkėputja e individit nga politika, nga vendi dhe traditat kombėtare tė vendit qė i pėrket individi. Njeriu kozmopolit ėshtė i shkėputur nga politika e vendit tė tij dhe partive tė ndryshme politike, i shkėputur nga problemet qė ka vėndi i tij. Pėr njeriun kozmopolit, nocioni atdhe, liri kombėtare, pavaresi, ideale kombėtare, nuk janė gjė tjetėr veēse nocione primitive dhe tė kapėrcyer nga koha. Ai nuk ėshtė qytetar e kėtij apo atij shteti apo vėndi. Nė tė kundėrtėn  njeriu kozmopolit ėshtė dhe e konsideron vehten e tij qytetar tė tė gjithė botės, veēanėrisht qytetar tė atyre vėndeve ku ai ka mė shumė mundėsi tė realizojė dėshirat e tij pėrsonale.

          Sot kozmopolitizmi propagandohet si filozofi e jetės jo vetėm tė sotme, por dhe tė ardhmes. Domosdoshmėria dhe nevoja e kėsaj filozofie, veē tė tjerash, mbėshtetet dhe nė atė se nė kushtet e erės demokratike qė po fryn nė Evropė dhe bote nuk ka mė gjėra tė fshehta dhe prapaskena, nė tė kundėrtėn tė gjitha problemet, konfliktet bėhen dhe janė publike. Veēanėrisht brenda kuadrit te planeve pėr bashkimin e evropės, kozmopolitizmi po merr pėrparėsi si filozofia me e pėrshtatshme politike. Kjo filozofi ėshtė pranuar dhe aktualisht zė vėndin kryesor nė tė gjitha ish-vendet socialiste.

          A ėshtė e vėrtetė se kozmopolitizmi pėrfaqėson aspektin kryesor tė epokės sė pas viteve 90-tė, a ėshtė e vėrtetė se ai pėrbėn thelbin social tė mardhėnieve demokratike. Ky ėshtė njė problem i ndėrlikuar dhe kompleks. Ashtu siē ėshtė e vėrtetė se kozmopolitizmi, ėshtė shtrirė sot nė shumicėn e vėndeve tė botės, po ashtu ėshtė e vėrtetė se ekzistenca e kozmopolitizmit nuk e pengon por i ndihmon aplikimit tė totalitarizmit nė mardhėniet ndėrkombėtare. Ja njė argument. Lėfor thotė nė veprėn e tij se "nė radhė tė dytė, totalitarizmi paraqitet si regjim ku punėt bėhen publike" (Lėfor, Demokracia dhe totalitarizmi, faqe 167). Nuk ėshtė shumė e vėshtirė ta verifikojmė kėtė pohim tė Lėforit nė marredhėniet e sotme ndėrkombėtare. Pėr njeriun e thjeshtė, krijohet pėrshtypja se tanimė nuk ka mė sekrete. Ndodhin ngjarjet nė Ruandė dhe televizori i trasmeton tė gjitha. Ndodhin ngjarjet nė Bosnjė dhe pėrsėri televizori trasmeton tė gjitha, rrembehen pengje nga luftėtarėt ēeēenė dhe tė gjitha gazetat dhe stacionet telvizivė  i bėjnė jehonė, ashtu siē i bėnė jehonė ēdo takimi apo mbledhje tė politikanėve tė ndryshėm tė Evropės apo botės.

          Ky iluzion sipėrfaqėsor i njeriut kozmopolit  mbi natyrėn reale tė mardhėnieve ndėrkombėtare sot, nėqoftėse do ta pranojmė apriori si tė vėrtetė pohimin e Lėforit, dhe nuk kemi arsye tė mos e pranojmė, nė mėnyrė  tė pashmangshme, na ēon nė pohimin tjetėr se pikėrisht kėtu qėndron premisa e totalitarizmit tė sotėm nė marredhėniet ndėrkombėtare. Kjo ėshtė e vėrtetė veēanėrisht pėr vėrndet e vegjėl dhe tė pazhvilluar mirė ekonomikisht. Klasat politike tė vendeve qė e kanė kozmopolitizmin filozofi tė jetės sė qytetarėve tė tyre, janė ndeshur dhe vazhdojnė tė ndeshen me probleme tė shumta veēanėrisht nė marredhėniet ndėrkombėtare. Sa herė qė ato duan tė reagojnė ndaj mospajtimeve tė ndryshme nė marredhėniet me vendet e tjera, veēanėrisht kur kanė tė drejtė, kėtė e kanė tė pamundur. Atyre u mungon forca ekonomike, ushtarake, por njėkohėsisht u mungon dhe forca njerėzore.

          Njeriu kozmopolit i vendit tė vet ėshtė shumė pak i interesuar pėr problemet qė kanė tė bėjnė me sovranitetin dhe dinjtetin kombetar. Pėr kėtė njeri kėto probleme janė tė pakuptueshme dhe arkaike. Nga kjo situatė atėhere dhe klasat politike tė kėtyre vendeve janė tė detyruara tė pranojnė ēfarė thonė tė mėdhenjtė dhe kur ata nuk kanė tė drejtė. Njeriu kozmopolit reagon vetėm atėhere kur i preken deshirat dhe kėnaqėsitė e tij. Jashtė kėtyre, atij asgjė nuk intereson.

          Nga e gjitha kjo qė thamė mund tė nxjerrim njė konkluzion. Kozmopolitizmi, aq sa ē'ėshtė filozofi e jetės sė njeriut nė marredhėniet brenda njė sistemi ekonomik, po aq ėshtė njė premisė dhe kusht i pėrshtatshėm pėr veprimin e totalitarizmit brenda njė vendi apo dhe nė marredhėniet ndėrkombėtare.

          Ēėshtja shqiptare, kozmopolitizmi  dhe patriotizmi

 

          Totalitarizmi nė marredhėniet e sotme ndėrkombėtare pamjen e tij mė tė plotė dhe mė konkrete e ka shfaqur nė tė kaluarėn, vazhdon ta shfaqe dhe sot, nėqoftėse atė do ta ballafaqojmė me ēėshtjen shqiptare dhe problematikėn e saj. Pas ēėshtjes boshjake, ēėshtja shqiptare mund te jete ilustrimi me i mire i ketyre relacioneve. Nėqoftėse nė probleme tė tjera me tė cilat ndeshet sot bashkėsia ndėrkombėtare ai mbulohet pas lloj-lloj pretekstesh, justifikimesh e teorish, nė ēėshtjen shqiptare mbulesa ėshtė shumė e tejdukshme. Shumė pak gjėra kanė ndryshuar. Vetėm kozmopolitizmi i vjen asaj nė ndihmė dhe tė krijon pėrshtypjen e njė rregullsie dhe harmonie nė marredhėniet e popujve dhe vendeve evropiane .

          Ky kozmopolitizėm sot pėrbėn ideologjinė dhe praktikėn sunduese nė hapesiren e shtetit dhe kombit shqiptar. Qėllimi dhe funksioni i tij ėshtė qė njerezit tė mos mundin tė shohin sesi nė njė kohė qė predikohet me tė madhe liria e njė individi, dhunohet liria i njė kombi dhe populli tė tėrė. Pėr tė krijuar njė tablo mė tė plotė dhe mė tė qartė mbi veprimin e marredhėnieve totalitare mbi kombin shqiptar nga bashkėsia ndėrkombėtare, mbi ndikimin e kozmopolitizimt qė kėtė pėrpiqet ta paraqesė si njė problem tė tejkaluar historikisht dhe tė dėmshėm pėr t'u marrė me tė, lypset qė analizėn e ēėshtjes shqiptare ta bėjmė mė tė plotė dhe mė konkrete.

          Nė tė gjitha periudhat historike, por veēanėrisht nė periudhėn e pas viteve '90-tė, qė paraqitet si periudhė cilėsisht e re, populli dhe kombi shqiptar ėshtė ndeshur me katėr  probleme themelore: me problemin e patriotizmit, qė nė literaturėn ndėrkombėtare quhet nacionalizėm; me problemin e lirisė sė individit; me problemin e pluralizmit politik dhe me problemin e prosperitetit ekonomik. Duke i marre tė shkėputur dhe nė mėnyrė mekanike, duhet thėnė se kombi shqiptar nuk ka shumė arsye tė ankohet. Ai sot zotėron nga katėr, dy prej kėtyre elementėve. Zotėron lirinė e individit, qė e ka shumė tė madhe, deri nė robėri tė lirisė mbi individin. Por zotėron dhe pluralizmin politik, qė po kėshtu e ka shumė tė plotė, sepse vetėm brenda periudhės 1990-1995, nė hapesirėn e kombit shqiptar u krijuan dhe ushtrojnė aktivitetin e tyre mė shumė se 60 parti politike tė tė gjitha llojeve dhe tė tė gjitha ngjyrave. I vetmi problem qė akoma nuk e zotėron populli shqiptar ėshtė problemi nacional.

          Ndryshon puna po tė merren lidhur ngushtė me njeri-tjetrin dhe nė funksion tė njeri-tjetrit elementėt e mėsipėrm. Atėhere pėrfundimi ėshtė krejt i ndryshėm. Veēanėrisht bėhet i tillė ky pėrfundim nėqoftėse shikojmė dhe analizojmė raportet midis kėtyre katėr elementėve. Pėr kushtet specifike tė shqiptarėve problemet dhe raportet midis nacionalizmit, prosperitetit ekonomik, pluralizmit dhe lirisė sė individit marrin njė rėndėsi tė veēantė. Ato kanė specifikėn e tyre, e cila kėrkon tė merret parasysh, qoftė nė shtrimin dhe analizėn objektive tė problemeve apo qoftė nė dhe analizėn e ndikimit tė kozmopolitizmit si burim i totalitarizmit tė sotėm nė marredhėniet ndėrkombėtare. Kjo ka tė bėjė me problematikėn komplekse dhe shumė dimensionėshe, qė shtron integrimi dhe pėrfshirja e Shqipėrisė nė filozofinė, psikologjinė dhe mėnyrėn e jetesės sė Evropės.

          Pak histori bashkėkohore do tė na ndihmojė nė analizėn e problemit, qė kemi marrė nė shqyrtim. Qysh nė fillimet e pluralizmit nė Shqipėri u hodh njė parullė qė u bė fillimisht kredua e gjithė forcave qė kėrkonin ndryshime politike, ekonomike dhe sociale nė vend. Por, per ēudi, rastėsisht apo nė bazė tė njė vije tė caktuar politike, ajo e pati jetėn tė shkurtėr. Me kalimin e viteve, kjo parullė u transformua dhe rinovua, nė njė formė tjetėr, qė vazhdon tė pėrshkojė pas viteve '91 e nė vazhdim psikologjinė dhe mentalitetin shqiptar. Nė mėnyrė tė rastėsishme ose jo, pikėrisht parulla e fillimit tė pluralizmit dhe trasformimi i saj me kalimin e viteve, shprehin nė thelbin e tyre atė qė endėrronin realisht shqiptarėt dhe atė qė iu imponua atyre. Le ta analizojmė kėtė dukuri mė gjėrėsisht. Parulla kryesore e demostratave tė studentėve tė dhjetorit 1990-tė, ishte: E duam Shqipėrinė si e gjithė Evropa. Mė vonė, me kalimin e viteve, kjo parullė pėsoi njė transformim dhe aktualisht ajo shprehet nė gjuhėn e propagandės, tė politikės dhe praktikės shqiptare, nė njė formė tė tillė: Tė shkojmė drejt Evropės. Mund te vihet re ndryshimi midis tyre. Nuk ėshtė thjesht njė ndryshim i zakonshėm fjalėsh. Njėra shpreh njė dėshirė legjitime, qė ka brenda idealet kombėtare. Tjetra nuk ka asnjė dėshirė, por shpreh vetėm lėvizjen, ikjen, nga njė vend nė njė vend tjetėr. Problemi, siē do te perpiqemi ta shtjellojme, qėndron ne nje ndryshim shumė mė te thellė. E para ishte njė parullė patriotike, e dyta ėshtė njė parullė kozmopolite. Le ta shikojmė mė konkretisht:

          Sė pari: Kur thuhej se "E duam Shqipėrinė si gjithė Evropa", me kėtė nuk mohohej fakti se Shqipėria ishte nė Evropė, por pohohej fakti se ajo duhej tė kishte atė zhvillim ekonomiko-shoqėror e teknologjik dhe artistik, qė kishin vendet e zhvilluara tė kontinentit.

          Sė dyti, dhe kjo ėshtė mė e rėndėsishme, parulla " E duam Shqipėrinė si gjithė Evropa" pėrmbante nė vetvete bėrthamėn dhe kėrkesėn e unifikimit kombėtar tė popullit shqiptar. Ne gjuhen e studenteve te dhjetorit "si e gjithė Evropa" do tė thoshte se, pėrderisa shtetet e Evropės ēėshtjen kombėtare e kanė tė zgjidhur, atėhere kjo u takon dhe shqiptarėve, ndryshe ata nuk mund tė jenė si Evropa.

          Sė treti: Me parullėn e parė presupozohej dinjiteti kombėtar i shqiptarėve si komb dhe si shtet. Shprehja "si gjithė Evropa" do tė thotė se, pėrderisa ēdo shtet i Evropės e ka tė shenjtė dinjitetin dhe personalitetin e tij, ashtu duhet ta kenė dhe shqiptarėt. Njėkohėsisht, ashtu si ēdo shtet i Evropės interesohet pėr ruajtjen e dhe respektimin e dinjitetit tė tij, i takon, nė bazė tė kėrkesave tė marredhėnieve ndėrkombėtare, ta respektojė dhe dinjitetin e kombit shqiptar.

          Ndėrsa transformimi qė pėsoi nė vitet 1991-1995 kjo parullė, me formulimin "Tė shkojmė drejt Evropės", pėrmban nė vetvete shumė elementė qė shtetin dhe kombin shqiptar e vėnė dhe e kanė vėnė nė njė pozitė tė vėshtirė dhe fyese: ekonomike, kombėtare, kulturore. Pėrse e nxjerrim kėtė konkluzion?  Le ta zbėrthejmė pėrmbajtjen e kėsaj parulle qė sot ėshtė kodi politik dhe moral i klasės politike shqiptare. Ē'do tė thotė "Tė shkojmė drejt Evropės"?

          Sė pari: Kjo parullė e fyen kombin dhe shtetin shqiptar, historinė dhe kulturėn e tij. Ajo nėnkupton se shteti dhe kombi shqiptar deri nė vitin 1990 paskan qenė diku gjektė, por jo nė Evropė, prandaj dhe po i luten Evropės t'i pranojė nė gjirin e saj. Ajo nėnkupton se deri nė kėto vite historia dhe kultura e popullit shqiptar paska qenė kulturė dhe histori aziatike, afrikane, australiane, por jo pjesė e kulturės dhe historisė sė Evropės, bile nga mė tė lashtat dhe tė vjetrat.

          Se dyti: Parulla "Tė shkojmė nė Evropė" nėnkupton vetėm shkuarjen si nocion, por nuk nėnkupton asnjė element sesi duhet shkuar: Me dinjitet kombėtar apo si turmė, me histori dhe kulturė kombėtare tė respektuar apo tė nenēmuar, nė kėmbė apo zvarrė dhe si objekt eksperimentimi pėr filma dhe romane sensancionale.

          Sė treti: Kjo parullė nuk e merr fare parasysh ēėshtjen kombėtare. Ajo as nuk e nėnkupton, por as e mbikupton kėtė ēėshtje te madhe dhe ekzistenciale tė shqiptarėve. Qėllimi kryesor i kėaj parulle ėshtė shkuarja nė Evropė, por pėr zbatimin e saj nuk ka rėndėsi sesi: si komb i bashkuar apo si komb i copetuar, si popull apo si banor dhe qytetar. Zbatimi i kėsaj parulle nuk kėrkon asnjė detyrim kombėtar para ēdo shqiptari. Ajo vetėm sa u thotė atyre: "Ikni, shkoni nė Evropė, se pėr kėtė luftuat"

          Sė katėrti: Kjo parullė qė siē thamė ėshtė kodi moral i klasės politike shqiptare nuk pranon tė shtrojė para Evropės specifikėn kryesore tė shqiptarėve nė raport me shtetet dhe kombėt e tjera, specifikė pėr tė cilėn dhe vetė Evropa nuk mban pak pėrgjegjėsi, pėr tė mos thėnė se ka pėrgjegjėsinė kryesore. Kjo parullė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse psherėtima e lypsarit, nė njė kohė qė duhet tė ishte dinjiteti i shqiptarit.

          Cila ėshtė kjo specifikė qė sot ėshtė e mbuluar nga filozofia e kozmopolitizmit dhe jehona e propagandės "Tė shkojmė nė Evropė"?

          Nė ēėshtjen kombėtare shqiptarėt janė bashkėkohės teorikė tė shteteve dhe kombeve tė ndryshme tė Evropės, pa qenė bashkėkohės historikė tė tyre. Nė dukje ėshtė njė konkluzion kontradiktor. Por vetėm nė dukje, pasi nė thelbin e tij ėshtė sa tragjik aq dhe real. Sepse nė Evropė ata janė i vetmi komb qė akoma nuk e kanė zgjidhur ēėshtjen kombėtare, qė akoma nuk janė unifikuar dhe homogjenizuar si njesi-subjekt i se drejtes nderkomebtare. Ka natyrisht shumė vende dhe shtete tė Evropės, qė kanė pakica kombėtare dhe minoritete nė vendet e tjera. Veēanėrisht pėr Evropėn, dukuri tė tilla janė normale. Por nuk ka asnjė vend qė tė ketė mė shumė se gjysmėn e kombit jashtė kufijve administrative. Eshtė kjo arsyeja e pohimit se shqiptarėt janė bashkėkohės teorikė tė Evropės, pa qenė bashkėkohės historikė tė saj. Nė ēėshtjen nacionale, ata historikisht janė akoma nė shekullin e 19-tė, megjithese teorikisht dhe faktikisht ndodhen nė fundin e shekullit tė 20-tė.

          Konstaton me tė drejtė prof.Rexhep Qosja kur shkruan se: "Sot ēėshtja shqiptare godet fort portat e politikės botėrore. Megjithatė ajo godet mė fort portat e ndėrgjegjes evropiane, nė mėnyrė tė veēantė tė atyre shteteve qė nė mėnyrė tė padrejtė kanė lejuar padrejtėsinė qė qėndron nė rrėnjėn e dramės shqiptare." (Rexhep Qosja, Ēėshtja shqiptare, Historia dhe Politika, botimi frėngjisht, faqe 10) . Ky problem pėrbėn sot kontradiktėn kryesore midis shqiptarėve dhe bashkėsisė evropiane. Me ndryshimin e sistemit, si shumė shtete tė tjere, veēanėrisht ish-socialiste, shqiptarėt duan, por dhe u kėrkohet tė integrohen nė atė qė quhet "shtėpia e pėrbashkėt evropiane". Bile, nė kėtė ēėshtje vitet 1991-1995 janė vitet e njė gare midis shteteve ish-socialiste se kush do pranohet mė shpejt nė organizmat evropiane. Pikėrisht kėtu fillon kontradikta.Nė kushtet aktuale integrimi dhe pėrfshirja e tyre nė bashkėsinė evropiane, ashtu siē i kanė konceptuar dhe shprehur kėto nocione shtetet e mėdha evropiane dhe botėrore, kanė dhe shtrojnė para tyre si parakusht tė vetėm ēėshtjen kombėtare. Natyrisht qė bashkėsia evropiane nuk lė vend pėr boshllėk. Ajo e zėvėndėson parakushtin e saj me pranimin e lirive dhe tė drejtave njerėzore tė shqiptarėve atje ku janė, atje ku jetojnė si qytetarė dhe si banorė. Para klasės politike shqiptare, nė vitet 1990-1995, ky parakusht ėshtė shtruar e vazhdon tė shtrohet me forcė dhe me shtėrngim. Por njėkohėsisht ky parakusht po vazhdon tė shtrohet dhe para popullit shqiptar nė gjithė hapesirėn e tij. Shqiptarėt kanė vetėm tė drejtėn me vete, ndėrsa shtetet e fuqishme evropiane dhe botėrore, kanė forcėn me vete, kanė forcėn ekonomike, ushtarake, territorin, ashtu siē kanė dhe padrejtėsinė etj. Por gjithmonė forca nuk e lejon padrejtėsinė tė duket, ose nė rastin mė tė mirė lejon tė flitet pėr tė vetėm nė biseda orale dhe shkrime tė ndryshme. Dhe vetėm kaq. Megjithatė nė qiellin e demokracisė dhe diplomacisė aktuale evropiane dhe botėrore, kjo nuk del hapur. Nė tė kundėrtėn, ajo del si rrjedhim dhe kėrkesė e asaj qė quhet filozofi moderne, bashkėkohore, qė duhet tė karakterizojė diplomacinė, politikėn, moralin dhe mentalitetin e shqiptarėve. Filozofia moderne evropiane, ka vite qė ka mbuluar dhe zėnė vėndin kryesor nė propagandėn e shqiptarėve. Por nė tė gjitha rastet, nuk ėshtė depėrtuar nė thelbin e saj. Propaganda ėshtė mjaftuar t'i thurė elozhe dhe vetėm kaq.

          Cila ėshtė pėrmbajtja e konceptit tė filozofisė  moderne qė u predikohet  shqiptarėve dhe qė ėshtė e pranueshme e pėr bashkėsinė evropiane nė ēėshtjen kombėtare?

          Sė pari: Mosnjohja dhe mospranimi i tė drejtės sė shqiptarėve pėr t'u bashkuar nė njė komb tė vetėm. Preteksti: duhet tė ruhet paqja nė rajonin e Ballkanit dhe mė gjerė.

          Sė dyti: Mosnjohja e tė drejtės sė shqiptarėve qė jetojnė nė trojet e tyre nė ish-Jugosllavi, pėr tė krijuar njė republikė tė tyren.

          Sė treti: Mosnjohja dhe mospranimi i tė drejtės sė shqiptarėve tė Kosovės qė tė krijojnė dhe realizojnė tė drejtėn e tyre, republikėn e Kosovės.

          Sė katėrti: Realizimi dhe pranimi i ushtrimit tė tė drejtave dhe lirive tė shqiptarėve atje ku janė dhe jetojnė.

          Sė pesti: Realizimi i qarkullimit tė lirė tė shqiptarėve tė tė gjitha trojeve nė ēdo vend dhe pikė tė globit tokėsor.

          Sė gjashti: Mospranimi dhe mosnjohja e krenarisė kombėtare tė shqiptarėve nė marredhėniet ndėrkombėtare

          Sė shtati: Pranimi nga ana e Shqipėrisė i ndarjes ndėrkombėtare tė punės, mbi bazėn e territorit dhe tė zhvillimit ekonomik.

          Ēėshtjet e mėsipėrme pėrbėjnė thelbin e asaj qė sot quhet filozofi politike e ēėshtjes kombėtare dhe sovranitetit kombėtar qė bashkėsia ndėrkombėtare ua ka servirur shqiptarėve pėr ta bėrė tė vetėn, pėr ta pėrvetėsuar dhe zbatuar nė praktikė. Por kjo pėrbėn njėkohėsisht dhe dilemėn kryesore tė shqiptarėve. Tė pranojnė filozofinė politike qė u ofron Evropa, duke u integruar plotėsisht nė tė, nė jetėn e saj, nė kodin dhe moralin e saj, duke hequr dorė nga unifikimi dhe ēėshtja kombėtare. Apo tė mos e pranojnė zgjidhjen e Evropės, duke e zėvėndėsuar kozmopolitizmin me nacionalizmin shqiptar. Kjo zgjidhje do ta vonojė pėr disa kohė integrimin e tyre nė institucionet evropiane, por njėkohėsisht do t'i detyrojė tė gjejnė rrugė dhe forma qė synojnė unifikimin kombėtar.

           Dritėro Agolli e jep shumė qartė thelbin e filozofisė politike moderne evropiane, qė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse kozmopolitizmi i sotėm. Ja pohimi i tij: "Puna ėshtė se Evropa nuk do qė ne shqiptarėt tė bashkohemi dhe tė bėhemi njė shtet i madh! Pėrse na duartroket dhe na lavdėron Evropa? Na duartroket dhe na lavdėron jo se paskemi ndėrtuar demokracinė, por na duartroket dhe na lavdėron pasi nuk e duam Shqipėrinė e bashkuar dhe nuk kėrkojmė ndryshimin e kufijve. Evropa na thotė: "A doni sytjene( sisėmbajtėse) dhe brekė grash, a doni sallam e koka kola, a doni wiski dhe xhin? Ju jap, vetėm mos kėrkoni ndryshimin e kufijve. Evropa thotė "bravo Shqipėria" Dhe Shqipėria hyn nė Evropė invalide me gjysėm trup, me paterica dhe me librezėn e invaliditetit nė xhep. Kėtė invalide me librezė invaliditeti, Evropa e pėrshėndet me brohori. "progres dhe hata". Dorėn mund tja shtrish Evropės vetėm pėr djathė dhe sallam, se po e shtrive pėr kufijtė, ajo ta pret" (Dritėro Agolli, Intervistė nė revistėn Republika, dhjetor 1995, faqe 8).

          Cila ėshtė situata  reale e kombit shqiptar pėrballė kėsaj alterantive. Klasa politike shqiptare nė tėrė hapesirėn e kombit shqiptar, pavaresisht nga nuancat dhe veēoritė e saj, dikush me hir dhe dikush me pahir, ka pranuar dhe ka bėrė tė vetėn filozofinė politike evropiane, kozmopolitizmin. Ne ndihmė dhe mbėshtetje tė saj ėshtė sot ushtria e analistėve, publicistėve, politologėve tė shumtė nė gjithė hapsirėn e kombit shqiptar. Filozofia politike moderne evropiane, kozmopolitizmi, sot pėrbėn hapur filozofinė politike zyrtare nė Shqipėri, ndėrsa po kjo filozofi, e mbuluar me njė nacionalizėm oral gjithashtu pėrbėn filozofinė zyrtare nė trojet shqiptare nė ish-Jugosllavi.

          Pėr ndryshim tė kėsaj, gjithė mbrojtėsit  e tezės se domosdoshmėrisė sė unifikimit dhe sovranitetit kombėtar, konsiderohen si primitivė e tė prapambetur nė mendime, pasi tezat e tyre na qenkan te barazvlefshme me filozofinė politike tė Rilindjes Kombėtare, qė ishte e mirė pėr kohėn e saj, por qė nuk ta kupton kush nė Evropė, sepse i ka kaluar koha. Mbrojtėsi kryesor i kėsaj teze nė gjithė hapesirėn e kombit shqiptar, Rexhep Qosja, ėshtė njė njeri i padėshirueshėm pėr klasėn politike shqiptare. Por ėshtė njėkohėsisht bėrthama e patriotizmit tė nesėrm shqiptar dhe etaloni i patriotizmit tė sotėm real tė shqiptarėve. Le ta sqarojmė dhe kėtė ēėshtje. Njė gjė ėshtė e vėrtetė, tė tjera probleme dhe halle kanė shqiptarėt, tė tjera probleme ka Evropa. Eshtė e vėrtetė se shqiptarėt kanė njė filozofi politike tė unifikimit kombėtar. Ajo zuri fill me Rilindjen Kombėtare nė mesin e dytė tė shekullit tė 19-tė. Me gjithė pėrpjekjet e vazhdueshme kjo filozofi politike nuk ėshtė realizuar akoma. Fajin pėr kėtė nuk e kanė hartuesit e kėsaj filozofie, as thelbi dhe kėrkesat e  saj, por tė tjerėt, qofshin politikanė shqiptarė apo qofshin fuqi evropiane. Pėr mė tepėr, fuqitė evropiane janė ato qė nė kuadrin  e zonave tė influencave, coptuan trojet shqiptare. Pa u thelluar nė analizė, mund tė themi fare shkurt se nėqoftėse kjo ndodhi atėhere kur as shtetet e mėdha tė Evropės nuk ishin demokratizuar, sot, qė ato konsiderohen si shembulli i demokracisė pėr tė gjithė,duhet ta zgjidhin padrejtėsinė qė kanė bėrė vetė. Po tė pranojmė se ka vėrtetė demokraci nė marredhėniet ndėrkombėtare, na duhet tė pohojmė se thelbi i saj ėshtė rregullimi dhe korrigjimi i padrejtėsive. Megjithatė, kėtė do ta shikojmė mė poshtė. Le tė analizojmė njė problem tjetėr.

          Ku qėndron ndryshimi midis filozofisė politike tė Rilidjes Kombėtare shqiptare dhe filozofisė politike moderne tė periudhės sė pas viteve 90-tė?

          Sė pari: Filozofia politike e Rilindjes Kombėtare predikon unifikimin dhe konsolidimin kombėtar, ndėrsa filozofia politike moderne predikon qarkullimin e lirė tė shqiptarėve, duke jetuar nė shtete tė ndryshme si banorė tė kėtyre shteteve. Unifikimi dhe konsolidimi kombėtar qė tė realizohet kėrkon shumė punė, kėrkon bashkimin gjuhėsor, shpirtėror dhe politik tė shqiptarėve. Pra, kėrkon mė tepėr privacione dhe sakrifica tė lirisė individuale. Ndėrsa qarkullimi i lirė i njerėzve ėshtė mė i lehtė. Ai nuk presupozon asnjė nga kushtet e mėsipėrme. Ai kėrkon vetėm zbatimin e ligjeve tė shteteve ku jetojnė dhe banojnė shqiptarėt. Ai e lejon individin ta dojė vendin e tij aq sa do vetė individi. Qarkullimi i lirė nuk kėrkon privacione dhe sakrifica tek asnjė shqiptar.

          Sė dyti: Filozofia politike e Rilindjes Kombėtare predikon shtetin e pavarur, ndėrsa filozofia politike moderne predikon qytetarin e pavarur.

          Sė treti: Filozofia politike e Rilindjes u jep pėrparėsi hapesirave kombėtare, ndėrsa filozofia politike moderne u jep pėrparėsi hapesirave demokratike, pa specifikuar se cila ėshtė pėrmbajtja e tyre. Thelbi i tezės mbi territorin kombėtar dhe pėrparėsinė e tij ka nė thelb unifikimin dhe konsolidimin kombėtar. Thelbi i tezės mbi hapesirat demokratike ėshtė ruajtja e statukuosė se kombit shqiptar, duke i dhėnė pėrparėsi plotėsimit tė dėshirave tė filistinit dhe kozmopolit. E para ka nė thelb atdhetarizmin, e dyta ka nė thelb kozmopolitizmin.

          Sė katėrti: Filozofia politike e Rilindjes Kombėtare nė ēėshtjen kombėtare vlerėson shumė traditat kombėtare dhe romantizmin. Ndėrsa filozofia politike moderne nuk i pranon kėto tradita, i konsideron ato konservatore, tė dala mode, mbeturina dhe atavizma tė njė botė tė vjetėr.

          Sė pesti: Filozofia politike e Rilindjes u jep rėndėsi idealeve nė ēėshtjen kombėtare. Ndėrsa filozofia politike moderne u jep pėrparėsi pragmatizmit individual, llogarive personale dhe pėrfitimit  individual. E para i drejtohet zemrės sė shqiptarit, e dyta i drejtohet barkut tė shqiptarit. E para ka nė thelb pasionin  e logjikės, e dyta ka nė thelb logjikėn e pasionit.

            Sė gjashti: Filozofia politike e Rilindjes i jep pėrparėsi dinjitetit dhe sovranitetit kombėtar vendit. Ndėrsa filozofia politike moderne i jep pėrparėsi filistinit dhe pragmatistit. E para ka nė themel shprehjen: Ti Shqipėri mė jep nder, mė jep emrin shqipėtar. Ndėrsa filozofia politike moderne ka nė themel shprehjen: Atdheu ėshtė atje ku jetohet mė mirė dhe ku ka para mė shumė.