K R E U     VII

QĖNDRESA E ILIRĖVE KUNDĖR PUSHTUESVE ROMAKĖ

Luftėrat e gjata tė shtetit ilir dhe atij maqedon ishin bėrė pengesa mė e fuqishme kundėr pushtuesve romakė. Thyerja e kėtyre dy fuqive mė tė rėndėsishme nė Ballkan i kishte hapur Romės rrugėn pėr tė vazhduar mė tej politikėn e saj ekspansioniste nė kėtė gadishull dhe mė tej nė Lindje. Nė shekullin II p.e.sonė dhe nė shekujt qė pasuan, Roma i shtriu luftėrat e saj pushtuese edhe mbi krahinat e tjera tė Ilirisė sė brendshme dhe tė asaj veriore.
Objekt i synimeve tė Romės u bėnė, nė radhė tė parė Mbretėria Dardane dhe federata e dalmatėve, dy formacione shtetėrore ilire, tė cilat dolėn nė skenėn politike mė vonė. Mbretėria Dardane, siē u pa nė kreun e mėparshėm, pėrmendet nė burimet e shkruara edhe para kėtyre luftėrave dhe del si kundėrshtare e fortė e ekspansionit maqedon nė Ilirinė Verilindore, duke arritur zhvillimin e saj mė tė madh nė pjesėn e dytė tė shek. III dhe gjatė shek. II p.e.sonė. Nė kėtė shekull tė fundit dardanėt u bėnė gjithashtu edhe kundėrshtarėt mė tė fortė tė pushtuesve romakė.
Flamurin e luftės e morėn dalmatėt dhe fiset e tjera tė veriut, qė u bėnė simbol i qėndresės kundėr romakėve pėr njė shekull e gjysmė. Kryengritjet e njėpasnjėshme tė ilirėve morėn karakter tė gjerė duke pėrfshirė thuaj gjithė trevėn ilire nga Danubi nė veri deri nė skajet jugore tė Ilirisė.
Nė prag tė erės sonė shpėrtheu kryengritja e madhe e ilirėve, e quajtur kryengritja e Batos, e cila qe kurorėzim i tė gjitha kryengritjeve tė mėparshme dhe i solli dėme tė ndjeshme Perandorisė Romake duke e detyruar tė hiqte dorė nga politika e saj agresive nė Evropėn Qendrore.

1. FEDERATA E DALMATĖVE

Nė veri tė shtetit ilir dhe tė Mbretėrisė Dardane banonin popullsi tė ndryshme ilire, tė cilat me pėrjashtim tė ilirėve tė bregdetit tė Adriatikut. dalin vonė nė burimet e shkruara antike. Midis tyre ata qė pėrmenden mė herėt janė “liburnėt” tė njohur si njė nga popullsitė ilire qė zhvilluan detarinė. Por nga ilirėt veriorė, tė cilėt njihen mė mirė dhe qė zėnė njė vend tė rėndėsishėm nė ngjarjet e shekujve II-I p.e.sonė e nė qėndresėn kundėr pushtuesve romakė, kanė qenė dalmatėt.
Kjo gjendje e trashėguar nga pėrshkrimet e autorėve antikė pėr ilirėt e veriut ėshtė pasqyruar nė njė farė mėnyre edhe nė historiografinė e sotme. Nuk mund tė thuhet se mungojnė studimet pėr ilirėt e veriut, por kėto studime lidhen mė tepėr me popullsi tė veēanta, me shtrirjen e tyre gjeografike dhe nuk ka njė trajtim tė pėrgjithshėm tė historisė sė tyre. Kėto studime mbėshteten pak nga tė dhėnat e arkeologjisė, edhe pse kėto janė tė pasura nė krahinat veriore ilire pėr periudhat prehistorike e protohistorike dhe pėr periudhėn e pushtimit romak.

Federata e dalmatėve dhe luftėrat kundėr pushtuesve romakė
Nė shek. II p.e.sonė, dalmatėt shfaqen nė Ilirinė e Veriut si njė fuqi politike aktive. Tokat e banuara prej tyre deri nė atė kohė ndodheshin nė krahinėn e brendshme, nė jug tė Alpeve Dinarike, ku gjendej edhe kryeqendra politike e tyre, kėshtjella e Delminit. Nė kėtė krahinė dalmatėt krijuan njė federatė tė fuqishme, e cila erdhi duke u shtrirė nė drejtim tė bregdetit. Nė federatėn e dalmatėve u pėrfshinė edhe disa popullsi fqinje. Gjatė shek. II p.e.sonė territori i saj u zgjerua mjaft, nė kėtė territor qenė pėrfshirė jo vetėm tokat e brendshme, por edhe ato bregdetare. Nė veri treva e federatės arriti deri te lumi Titius (Krka e sotme), duke pasur si fqinjė liburnėt. Nė jug, nė fillim ishte lumi Tilur (Cetina), por mė vonė kufiri arriti deri te rrjedhja e poshtme e Naronės (lumi i sotėm Neretva), nė brigjet jugore tė sė cilės banonin daorsėt. Mė i vėshtirė ėshtė pėrcaktimi i kufirit lindor, pasi kemi tė bėjmė me njė krahinė malore, por ka shumė tė ngjarė qė ai tė arrinte deri tek viset e banuara nga desidiatėt, nė Bosnjė. Pjesa mė e madhe e trevės sė federatės sė dalmatėve, brenda kėtyre kufijve dhe detit Adriatik ishte thuajse tėrėsisht malore, por nuk mungonin edhe disa pllaja tė mėdha. Kjo veēori e relievit tė viseve dalmate dhe kullotat e pasura tė rrafshnaltave favorizonin zhvillimin e blegtorisė, kanė bėrė qė blegtoria tė ishte baza kryesore e ekonomisė dhe qė vetė dalmatėt tė njihen mė tepėr si blegtorė. Bujqėsia vinte nė rend tė dytė, kurse xehtaria ka qenė mė pak e zhvilluar.
Tė dhėnat e arkeologjisė tregojnė se edhe te dalmatėt sikurse tek ilirėt e tjerė, nė periudhėn e parė tė hekurit kishte filluar shthurja e bashkėsisė primitive dhe diferencimi ekonomik e shoqėror. Nė gjirin e shoqėrisė sė dalmatėve ishte krijuar njė shtresė e veēantė qė zotėronte kope tė mėdha bagėtish tė imta, nga e cila doli paria fisnore, qė u vu nė krye tė federatės dhe e udhėhoqi nė luftėrat e ndryshme. Kėsaj kohe i pėrkasin edhe njė tok qendėrbanimesh tė fortifikuara, tė quajtura zakonisht “gradina” tė ngritura pėrreth pllajave tė brendshme, rrėnojat e tė cilave janė ruajtur deri nė ditėt tona. Kėto qendėrbanime tė fortifikuara apo kėshtjella ngriheshin nė majat e sheshuara tė disa kodrave tė ulta dhe janė tė njėkohshme. Ato pėrveē mbrojtjes natyrore ishin tė fortifikuara me ledhe gurėsh qė dalmatėt bėnė kundėr pushtuesve romakė. Ndryshonte prej tyre Delmini, kryeqendra e dalmatėve, tė cilėn Straboni e ka quajtur njė qytet tė madh; sikurse del nga pėrshkrimet e disa autorėve tė tjerė antikė, ai ka qenė shumė i fortifikuar, i rrethuar me mure tė larta dhe i vėshtirė pėr t’u pushtuar. Pėr tė njohur natyrėn e qendėrbanimeve tė fortifikuara tė dalmatėve mund tė ndihmonte arkeologjia; por ato qendėrbanime kanė mbetur ende tė pastudiuara mirė. Sidoqoftė ato nuk u zhvilluan si qendra qytetare, veēse me ndonjė pėrjashtim tė rrallė, por i shėrbyen kryesisht popullsisė blegtorale. Duke qenė blegtoria degė kryesore e ekonomisė sė viseve tė brendshme dalmate, nė kėto vise u zhvilluan ato zeje qė lidhen me blegtorinė. Kėshtu pasuria e madhe me dhen i dha shkas punimit tė leshit dhe krijimit tė punishteve tė tekstilit. Nė popullsinė blegtorale tė dalmatėve pati njė zhvillim edhe punimi i drurit, i ndihmuar nga pyjet e pasura tė viseve tė tyre.
Tė dhėnat burimore tė shkruara dhe arkeologjike, tregojnė se te dalmatėt e viseve tė brendshme u ruajt mė gjatė organizimi fisnor; pėr marrėdhėniet ekonomike e shoqėrore tė ruajtura te dalmatėt e brendshėm bėn fjalė Straboni kur shkruan se, ende nė kohėn e tij, dalmatėt e ndanin tokėn ēdo tetė vjet dhe se ndryshe nga banorėt e bregdetit, pėrdornin monedhat. Nga kjo e dhėnė e Strabonit kuptohet se nuk ishte fjala pėr tokat e kulturave bujqėsore, ku ekzistonte prona private, por pėr kullotat, pyjet etj., tė cilat vazhdonin, si edhe tek ilirė tė tjerė, tė ishin prona tė pėrbashkėta. Por, nė tė njėjtin vend Straboni shkruan se Salona ishte njė skelė e dalmatėve dhe se nė viset e tyre ka pasur qendėrbanime tė shumta (sipas tij numri arrinte nė 50); qytete tė rėndėsishme, pėrveē Salonės e Delminit, kanė qenė Propona, Ninia, Andetri etj. Ėshtė e qartė se njoftimi i parė i Strabonit u pėrket viseve tė brendshme, kurse nė krahinėn bregdetare gjendja ishte krejt ndryshe. Nė ishujt fqinjė dhe nė bregdet ndodheshin kolonitė greke tė Farit e tė Isės dhe qytetet Tragur e Epeti, tė varura prej kėsaj tė fundit. Nė krahinėn bregdetare ku ndodheshin tė gjitha qendrat qytetare qė u pėrmendėn mė sipėr, janė gjetur materiale arkeologjike e monedha, midis tė cilave edhe monedha tė Dyrrahut e tė Apolonisė, tregues tė njė zhvillimi ekonomik e shoqėror tė pėrparuar. Nė kėtė krahinė tė gjerė tė federatės sė dalmatėve organizimi fisnor po ia lėshonte vendin shoqėrisė skllavopronare. Ka qenė ky zhvillim qė pati treva e federatės sė dalmatėve, i cili e bėri kėtė tė fundit njė fuqi politike tė rėndėsishme nė brigjet e Adriatikut Verior nė shek. II-I p.e.sonė.
Nė fillim tė shek. II p.e. sonė, gjatė sundimit tė Pleuratit dalmatėt qenė nė vartėsinė e shtetit ilir, por pėr njė kohė tė shkurtėr. Me vdekjen e Pleuratit dhe me ardhjen e Gentit nė krye tė shtetit ilir nė vitin 181 p.e.sonė ata u bėnė pėrsėri tė pavarur. Pas shkėputjes nga shteti ilir federata e dalmatėve u forcua shumė. Nė kėtė kohė dalmatėt bashkuan rreth vetes edhe popullsi tė tjera ilire, tė cilat qenė detyruar t’i jepnin federatės si tribut, bagėti dhe grurė. Nė viset bregdetare adriatikase, Traguri e Epeti, dy qytete qė ishin nėn varėsinė e kolonisė sirakuziane, Isės, dhe qė ndodheshin pranė Salonės, qenė detyruar t’i jepnin gjithashtu njė tribut federatės sė dalmatėve. Dalmatėt u pėrpoqėn njėkohėsisht tė nėnshtronin daorsėt, tė cilėt zotėronin vetėm krahinat pas bregut tė majtė tė rrjedhjes sė poshtme tė lumit Naretva. Daorsėt para vitit 168 p.e.sonė bėnin pjesė nė shtetin ilir dhe me rėnien e kėtij tė fundit kishin hyrė nėn protektoratin e Romės.
Forcimi i federatės sė dalmatėve sidomos nė viset bregdetare jugore, nuk mund tė mos ngjallte shqetėsime nė shtetin romak, qė ndiqte njė politikė pushtuese nė viset veriore ilire. Kėtė politikė pushtuese shteti romak e justifikonte, gjoja pėr tė mbrojtur kufijtė lindorė tė Italisė. Kėshtu pati vepruar qė nė kohėn e luftėrave iliro-romake, ndėrsa nė vitin 178 p.e.sonė ushtria romake, pasi kishte thyer qėndresėn e istrėve, kishte pushtuar gjithė gadishullin e banuar prej tyre. Duke zbatuar mė tej politikėn pushtuese Roma sulmoi edhe federatėn e dalmatėve. Pėr luftėn kundėr dalmatėve romakėt pėrdorėn si pretekst ankesat e daorsėve e tė Isės, tė cilėt ishin nėn tutelėn e Romės, dhe sjelljet e kėqija tė dalmatėve kundėr delegatėve tė tyre. Vepra e Polibit, qė ėshtė burimi kryesor pėr kėto ngjarje, tregon se nuk qenė veprimet e dalmatėve shkaku i luftės, por plani i Romės, i pėrgatitur me kohė pėr tė pushtuar trevėn veriore ilire. “Duke ndėrmarrė njė fushatė kundėr dalmatėve, shkruan Polibi, nė njėrėn anė do tė nxitnin, do tė ngrinin shpirtin luftarak tė popullit tė tyre dhe, nė anėn tjetėr, do t’u jepnin njė mėsim ilirėve dhe do t’i detyronin t’i nėnshtroheshin sundimit tė Romės. Pėr kėto arsye romakėt u shpallėn luftė dalmatėve, por pėrpara popujve tė tjerė hiqeshin se e bėnė kėtė pėr shkak tė sjelljes sė keqe tė dalmatėve ndaj pėrfaqėsuesve tė tyre”.
Nė vitin 156 p.e.sonė ushtria romake duke pasur si bazė rrjedhjen e poshtme tė lumit Naretva filloi sulmin kundėr dalmatėve. Pėrpjekja e parė e ushtrisė romake pėr t’u futur nė viset e dalmatėve pėrfundoi keq dhe ajo u detyrua tė kthehej pėrsėri nė bazėn e nisjes. Konsulli romak G. Mark Figuli, duke shpresuar se do t’i zinte dalmatėt nė befasi, i sulmoi pėrsėri ata nė fillim tė dimrit. Dalmatėt e pėrballuan me sukses sulmin qė ushtria romake i bėri kryeqendrės sė tyre Delminit, por njė vit mė vonė, pas pėrgatitjesh tė mėdha, romakėt duke pėrdorur tė gjitha mjetet mundėn tė pushtojnė Delminin. Burimet e shkruara nuk bėjnė fjalė pėr gjendjen qė u krijua pas luftės. Ngjarjet e mėpastajme tregojnė se lufta vėrtet pėrfundoi keq me pushtimin e Delminit, por jo me nėnshtrimin e dalmatėve. Pas kėsaj lufte romakėt e zgjeruan agresionin e tyre nė Ilirinė e Veriut duke sulmuar japodėt e panonėt. Kėsaj radhe sulmet e romakėve patėn si pikėnisje kufirin verilindor tė Gadishullit Italik dhe si bazė pėr fushatat e tyre kundėr ilirėve shėrbeu qyteti Akuilea, nė Gadishullin e Istrisė, ku shteti romak kishte vendosur njė koloni me qytetarė romakė. Japodėt e panonėt, ashtu si dalmatėt i vazhduan pėr njė kohė tė gjatė luftėrat kundėr pushtuesve romakė. Me qėndresėn qė i bėnė shtetit romak pėr mė se njėqind vjet - nga gjysma e dytė e shek. II deri nė gjysmėn e dytė tė shek. I p.e.sonė - popullsitė ilire tė veriut, e detyruan atė tė dėrgonte nė viset e tyre ushtri tė reja, por pa arritur rezultate tė dukshme. Nė krye tė popullsive veriore ilire, nė luftėn kundėr romakėve, qėndronin dalmatėt, tė cilėt pėr shumė vjet me radhė mbetėn kundėrshtarėt mė tė fortė tė Romės.
Nė gjysmėn e dytė tė shek. II p.e.sonė kundėr pushtuesve romakė luftuan edhe ardianėt. Ardianėt ishin njė nga popullsitė e mėdha ilire qė jetonte nė brigjet e Adriatikut tė Mesėm deri nė afėrsi tė liqenit tė Shkodrės. Viset e tyre, qė bėnin pjesė nė shtetin ilir, pas vitit 168 p.e.sonė, ishin futur nė njėrėn nga krahinat pseudoautonome tė krijuara nga shteti romak. Nėn ndikimin e luftės dhe tė qėndresės sė federatės sė dalmatėve kundėr Romės, ardianėt e ndryshuan statusin e vendosur nė vitin 168 dhe u bėnė tė pavarur. Nė pėrpjekjet pėr tė forcuar pozitėn e tyre nė njė krahinė tė varur politikisht nga shteti romak, ata u ndeshėn sė pari me “aleatėt” e kėtij shteti. Sipas Tit Livit ardianėt e pleurejtė “shkretonin Ilirinė qė ishte nėn romakėt”. Pėrpjekjet e ardianėve e tė pleurejve pėr tė forcuar pavarėsinė e tyre, nė njė kohė kur edhe fise tė tjera ilire luftonin kundėr pushtuesve romakė, krijuan pėr Romėn njė situatė tė vėshtirė, tė rėnduar edhe nga kryengritja e skllevėrve nė Sicili. Pėr tė dalė nga kjo situatė shteti romak dėrgoi nė viset e ardianėve e tė pleurejve njė ushtri relativisht tė madhe, tė pėrbėrė nga 10 mijė kėmbėsorė e 600 kalorės. Mėnyra se si u zhvilluan luftimet tregon se sulmi romak i gjeti ardianėt e pleurejtė tė papėrgatitur pėr njė luftė e qėndresė tė gjatė. Burimet japin njoftime vetėm pėr njė betejė qė u bė nė vitin 135 p.e.sonė, ku romakėt i thyen ardianėt e pleurejtė. Pas kėsaj lufte shteti romak, pėr tė shmangur njė kryengritje e re, i shpėrnguli me forcė ardianėt nga bregdeti nė viset e brendshme malore tė Hercegovinės sė sotme.

2. KRYENGRITJET E ILIRĖVE

Kryengritjet e ilirėve nė mesin e shek. I p.e.sonė
Megjithėse popullsitė e ndryshme ilire ishin mundur nė beteja tė veēanta nga ushtria romake, kjo e fundit nuk e kishte thyer pėrfundimisht qėndresėn e tyre. Pas luftėrave mbrojtėse filluan kryengritjet. Mizoritė e ushtrive romake, veprimet arbitrare tė komandantėve e tė qeveritarėve romakė, taksat e rėnda, plaēkitjet e grabitjet e pushtuesve i shtynė nė kryengritje ilirėt e veriut dhe tė jugut. Pushtimi romak bėhej pėrherė e mė i rėndė; nė krahinat e pushtuara nuk ishin tė siguruara as gjėja, as nderi dhe as jeta e ilirėve.
Kjo bėri qė nė gjysmėn e dytė tė shek. I p.e.sonė, gjatė krizės politike qė kaloi Republika Romake pėr shkak tė luftės civile, lufta ēlirimtare e ilirėve tė zgjerohej edhe mė shumė. Nė krahina tė ndryshme tė Ilirisė, sidomos nė ato bregdetare u krijua njė situatė e favorshme, e cila u dha shkas pėrpjekjeve pėr ēlirim. Duke pasur synime tė qarta politike, ilirėt u pėrpoqėn tė pėrfitonin nga konfliktet qė lindėn nė gjirin e klasės sunduese romake. Kėshtu nė vitet 50 tė shek. I p.e.sonė njė pjesė e qyteteve (ku ishin vendosur qytetarė italikė) qė kishin filluar tė zhvilloheshin ekonomikisht, morėn anėn e Cezarit; paria ilire, e nisur nga interesat e saj jetėsore, pėrkrahu kundėrshtarin e tij, Pompeun.
Tė parėt qė morėn armėt dhe u ngritėn kundėr romakėve qenė pirustėt; nė vitin 50 p.e.sonė ata sulmuan krahinat jugore tė vėna nėn administrimin e Cezarit. Shteti romak mori masa mbrojtjeje kundėr pirustėve kryengritės, dėrgoi forca tė reja ushtarake dhe fortifikoi qytetet. Ne kemi dėshminė e tri mbishkrimeve latine tė gjetura nė Lezhė dhe tė vetė Cezarit pėr rindėrtimin e fortifikimeve tė Lisit, qė duhet tė ketė qenė njė nga qytetet e para tė sulmuara nga pirustėt.
Atė qė nuk mundėn ta bėnin pirustėt, dėbimin e pushtuesve romakė nga vendi i tyre, e bėnė dalmatėt. Nė vitet 50 tė shek. I p.e.sonė dalmatėt rimėkėmbėn federatėn e tyre. Nė kufirin verior me liburnėt ata ēliruan qytetin Promona dhe thyen ushtrinė e fortė romake tė dėrguar kundėr tyre nga Cezari. Nė vitet 47-48 nė njė betejė tė madhe ata shkatėrruan tėrėsisht ushtrinė romake tė pėrbėrė nga 15 kohorta kėmbėsorėsh e 3 000 kalorės. Mė shumė se 2 000 ushtarė, 30 centurionė e 4 tribunė romakė u vranė nė kėtė betejė. Me disfatė pėrfunduan edhe operacionet e tjera tė ushtrisė romake, e cila u thye, duke humbur edhe flamujt. Sipas Apianit, dalmatėt pas kėtyre betejave “nga plaēka e shumtė qė zunė jo vetėm u pasuruan nė tė holla, por rritėn fuqinė e tyre ushtarake”. Dalmatėt mbetėn tė pavarur dhe tė fuqishėm edhe pas vdekjes sė Cezarit.
Kundėr pushtuesve romakė u ngritėn edhe parthinėt, tokat e tė cilėve gjatė luftėrave u bėnė shesh lufte. Me pasoja pėr ta qe lufta midis Cezarit e Pompeut qė shkatėrroi ekonominė e tyre. Gjatė kėsaj lufte ushtritė romake grabitėn popullsinė parthine dhe krijuan aty njė gjendje pasigurie. Pėr herė tė parė parthinėt ngritėn krye nė vitin 48 p.e.sonė, por kryengritja mė e madhe e tyre ka qenė ajo e vitit 39, gjatė sė cilės u shkaktuan pushtuesve romakė humbje tė mėdha. Por nė luftimet u vranė rreth 5 000 kryengritės. Sipas tregimit tė Apianit, edhe pasi ishte shtypur kryengritja, njėri prej komandantėve romakė, Mark Antoni, do tė ndihmonte ushtrinė qė kishte nė tokat ilire dhe me qėllim qė ta bėnte tė pasur dhe njėkohėsisht ta stėrviste, e hodhi kėtė ushtri kundėr parthinėve.
Gjatė gjysmės sė dytė tė shek. I fise tė tjera kryengritėse ilire tė veriut vazhduan tė luftojnė kundėr pushtuesve romakė. Oktaviani, qė ishte bėrė nė vitet 40 sundimtar i vetėm i shtetit romak, u detyrua tė vinte vetė nė viset ilire tė ēliruara nė krye tė njė ushtrie prej 8-10 legjionesh (pothuaj 1/5 e ushtrisė sė tij). Me kėtė fushatė tė madhe ushtarake Oktaviani kėrkonte tė forconte njėkohėsisht edhe pozitėn e tij nė Itali. Nė vitin 35 p.e.sonė ushtria i sulmoi nga toka dhe nga deti liburnėt, kaonėt dhe japodėt. Kėta tė fundit u bėnė legjioneve pushtuese njė qėndresė tė madhe. Nė qėndresėn ilire tė kėsaj kohe mbetet si njė shembull i madh lufta pėr mbrojtjen e Metulit, qytetit kryesor tė japodėve. Romakėt mundėn tė pushtonin kėtė qytet vetėm kur ai u shkatėrrua i tėri dhe kur ishin vrarė mbrojtėsit e tij. Pėr tė mos rėnė nė duart e armikut, gratė metulase me fėmijėt e tyre u hodhėn nė zjarrin qė pėrfshiu qytetin. Shteti romak sulmoi pastaj edhe fise tė tjera ilire si panonėt, dalmatėt e dardanėt.
Pas kėsaj fushate tė pėrgjakshme qė u kushtoi rėndė romakėve, kėta tė fundit arritėn deri nė Danub, duke hapur edhe rrugėn tokėsore qė lidhte krahinat danubiane me detin Egje. Ilirėt kryengritės, qė luftonin jo tė bashkuar u mundėn nga ushtria e madhe romake e armatosur dhe e organizuar mirė. Por popullsitė ilire nuk iu nėnshtruan pushtuesit as pas fushatės sė viteve 30, me gjithė masat e marra nga shteti romak, largimin me forcė prej vendit tė tyre tė shumė kryengritėsve dhe kthimin nė skllevėr tė robėrve tė zėnė gjatė luftėrave pushtuese.

Kryengritja e ilirėve e viteve 6-9 tė erės sonė
Kryengritja mė e madhe ilire kundėr pushtuesve romakė ka qenė ajo e viteve 6-9 tė e.sonė. Ajo dallohet nga kryengritjet e tjera pėr shtrirjen e gjerė tė saj, pjesėmarrjen e popullsive tė tėra ilire, pėr luftėn e paepur tė kryengritėsve dhe pėr gjendjen e vėshtirė qė krijoi pėr shtetin romak. Kryengritja filloi nė njė kohė kur Perandoria Romake, duke vazhduar politikėn pushtuese tė saj, po pėrgatitej pėr luftėn kundėr markomanėve gjermanikė, tė cilėt kishin krijuar nė tokat e Ēekisė sė sotme njė federatė fisnore tė fuqishme. Shteti skllavopronar romak kishte ngarkuar me tribute popujt e pushtuar dhe i kishte detyruar tė jepnin rekrutė pėr luftėrat e reja pushtuese. Pėr luftėn kundėr markomanėve ishte pėrgatitur njė ushtri e madhe prej 12 legjionesh, e cila do tė plotėsohej me reparte ndihmėse. Ushtarėt e kėtyre reparteve do tė rekrutoheshin kryesisht tek fiset e mėdha tė veriut: dalmatėt, desidiatėt, panonėt etj. Rekrutimi i bėrė me forcė i shtyti pėrsėri nė kryengritje ilirėt, qė ishin rėnduar edhe nga pagesa e taksave. Dalmatėt edhe para kėsaj kryengritjeje kishin qėndruar tė qetė. Tė parėt u ngritėn desidiatėt dhe shumė shpejt kryengritja u pėrhap edhe tek popullsitė e tjera ilire, nga lumenjtė Sava e Dava nė veri, deri tek lumi Mat nė jug, ku u ngritėn pirustėt. Kjo ka qenė kryengritja mė e madhe ku, pėr tė parėn herė, njė tėrėsi popullsish ilire rrokėn armėt sė toku dhe u hodhėn nė luftė kundėr pushtuesve romakė. Ushtria kryengritėse ilire pėrbėhej nga 200 mijė kėmbėsorė e 9 000 kalorės dhe udhėhiqej nga tre komandantė: nga Bato Desidiati dhe nga njė tjetėr Bato e Pini nga fisi i breukėve panonė. Duke bashkėrenditur veprimet e tyre, kryengritėsit ilirė filluan operacionet nė tri drejtime: 1) Njė grup kryengritėsish u drejtuan nga krahinat bregdetare adriatikase dhe, duke ēliruar mjaft qytete e kėshtjella, zbritėn nė jug deri nė afėrsi tė qytetit tė Apolonisė, nė provincėn e Maqedonisė. 2) Njė grup tjetėr kryengritėsish u drejtua nga veriperėndimi, pėr tė ēliruar krahinat ilire nė kufi me Italinė dhe pėr tė forcuar mbrojtjen nė kėto vise. 3) Njė pjesė tjetėr e kryengritėsve qėndroi nė brendėsi tė viseve dalmate, duke pasur si detyrė jo vetėm ēlirimin e plotė tė vendit, por edhe organizimin e mbrojtjes.
Lufta ēlirimtare e ilirėve dhe fitoret e para tė tyre u bėnė shqetėsuese pėr romakėt, tė cilėt po humbnin kėshtu tokat e pushtuara nė pjesėn veriore tė Ballkanit. Vrulli i kėsaj lufte e tronditi shumė pushtetin qendror romak. Nė Romė u shpall mobilizimi i pėrgjithshėm. Vetė perandori Oktavian lėshoi kushtrimin nė senat, se “nė dhjetė ditė, po tė mos merren masa mbrojtjeje, armiku mund tė hyjė brenda nė Romė”. Perandori kėrkoi qė pėr nevojat e ushtrisė shtresat e pasura tė jepnin njė pjesė tė pasurisė sė tyre. U thirrėn nėn armė veteranėt e luftėrave tė mėparshme dhe u pranuan nė ushtri edhe skllevėrit e liruar. Me markomanėt shteti romak bėri njė marrėveshje, e cila u lehtėsua edhe nga fakti qė nuk kishin filluar veprimet e luftės. Legjionet romake, tė dėrguara kundėr markomanėve dhe tė vėna nėn komandėn e Tiberit, morėn urdhėr tė drejtohen pėr nė Iliri, ku ziente kryengritja.
Me gjithė masat e forta qė mori Perandoria Romake, gjatė dy viteve tė para tė luftimeve me legjionet romake, iniciativa ishte nė duart e kryengritėsve, tė cilėt duke vepruar me shpejtėsi dhe shkathtėsi e goditnin ushtrinė romake nė befasi dhe nė disa drejtime nė njė kohė, sulmonin kolonat e furnizimit etj. Nė luftė kundėr kryengritėsve ilirė, shteti romak solli nga Siria dy legjione nga mė tė fortat, kėrkoi ndihmėn e aleatit tė tij Remetalkut, mbretit tė Trakėve dhe dėrgoi nė Ilirik komandantėt mė tė mirė ushtarakė. Ushtria romake gjatė operacioneve nė viset ilire pėrdori tė gjitha mjetet pėr tė mposhtur qėndresėn e ilirėve, forcėn e armėve, djegien e qendėrbanimeve tė ilirėve kryengritės, shkatėrrimin e arave, tė kopshteve e tė pyjeve, vrasjen e kthimin e popullsisė ilire nė skllevėr. Nė vitin e tretė tė kryengritjes duke shfrytėzuar gjendjen e vėshtirė tė krijuar pas dimrit tė fortė nė vitet 7/8, duke pėrdorur intrigat dhe pėrēarjet, romakėt mundėn me anė premtimesh tė bėnin pėr vete Baton, njėrin prej prijėsve breukė. Megjithėse Batoja i breukėve u kap shpejt nga kryengritėsit dhe u dėnua si tradhtar, kryengritėsit panonė ishin pėrēarė dhe ushtria romake mundi ta shtypte qėndresėn e fiseve kryengritėse tė Panonisė.
Nė vitin 9 vatra kryesore tė kryengritjes mbetėn krahinat dalmate. Shteti romak, nė luftėn kundėr kryengritėsve ilirė angazhoi tė gjitha forcat ushtarake tė grumbulluara. Kryengritėsit ilirė, ndėr tė cilėt forcėn kryesore e pėrbėnin dalmatėt, qenė tė detyruar t’u bėnin ballė sulmeve tė njė ushtrie armike disa herė mė tė madhe dhe qė zotėronte mjete tė shumta lufte. Kryengritėsit dalmatė treguan nė luftimet kundėr legjioneve romake njė trimėri e vendosmėri tė madhe dhe u shkaktuan dėme tė shumta armiqve. Nėn muret e kėshtjellės sė Andetrit, nė Dalmati romakėt nga rrethues u shndėrruan nė tė rrethuar dhe shpėtuan nga njė katastrofė e madhe, tė ndihmuar pėrsėri nga tradhtia e disa pėrfaqėsuesve tė parisė vendase. Nė mbrojtje tė njė kėshtjelle tjetėr, Arbudės, me kryengritėsit u bashkuan edhe gratė, tė cilat pėr tė mos rėnė nė duart e armiqve u hodhėn me fėmijėt e tyre nė zjarrin qė kishte pėrfshirė kėshtjellėn dhe nė humnerat poshtė saj. Kėshtjellat dalmate, tė mbrojtura nga kryengritėsit ranė nė duart e pushtuesve romakė si gėrmadha dhe pa banorė. Popullsi tė veēanta ilire e vazhduan qėndresėn edhe pas rėnies sė kėshtjellave dalmate. Tė fundit qė u mposhtėn qenė desidiatėt e pirustėt, tė cilėt sikurse shkruan historishkruesi romak Velei Paterkuli, pjesėmarrės nė luftėn kundėr kryengritėsve ilirė, “ishin pothuaj tė pathyeshėm nė sajė tė pozitės sė vendeve dhe tė maleve, tė natyrės sė tyre tė egėr, tė zotėsisė sė tyre tė ēuditshme pėr tė luftuar...”.
Kryengritja e ilirėve e viteve 6-9 tė e.sonė, sipas historishkruesit romak Suetonit, “ishte mė e tmerrshme nga tė gjitha luftėrat e jashtme pas luftės punike”. Gjatė luftės pėr mposhtjen e kryengritjes shkruan njė tjetėr historianshkrues antik, “shumė njerėz humbėn dhe u shpenzua njė sasi e madhe tė hollash. Sepse gjatė kėsaj lufte u desh tė mblidhej shumė ushtri, ndėrsa plaēka e luftės ka qenė shumė e paktė”. Pasojat e kryengritjes sė madhe ilire, dobėsimi i fuqisė ushtarake tė Perandorisė Romake, qė nuk dispononte mjete tė mjaftueshme pėr njė luftė tė re, u dukėn shumė qartė nė disfatėn e nė humbjen e tri legjioneve nė pyllin e Teutiburgut nė viset gjermane. Kryengritja e madhe e ilirėve e viteve 6-9 krijoi nė Perandori njė situatė tė nderė e tė vėshtirė. Ajo i dha fund periudhės agresive tė politikės sė jashtme tė Oktavianit. Shteti romak u detyrua tė hiqte dorė nga politika e tij pushtuese kundėr markomanėve gjermanikė dhe Evropės Qendrore.
Raprezaljet qė bėnė romakėt nė viset ku shpėrtheu kryengritja qenė tė tmerrshme. Kryengritėsve iu mor toka dhe ēdo gjė qė kishin; disave u prenė duart, kurse shumė tė tjerė u shitėn si skllevėr. Vetėm pas mė shumė se njė shekulli e gjysmė luftimesh pushtuesit romakė mundėn tė mposhtnin qėndresėn e armatosur tė ilirėve dhe t’i nėnshtronin “nė njė farė mėnyre”. Straboni shkruante asokohe se shkretimi i Ilirisė “ka filluar prej shumė kohėsh dhe nė disa vise nuk ka pushuar as sot e kėsaj dite pėr shkak tė kryengritjeve...”. “Romakėt po ngrehin lėmet nė shtėpitė e tyre”.
Pas kryengritjes sė madhe tė viteve 6-9 tė e.sonė ndonėse nuk pati lėvizje tė mėdha tė organizuara tė ilirėve kundėr romakėve, qėndresa e ilirėve ndaj pushtuesve, e sidomos kundėr romanizimit e asimilimit vazhdoi gjatė.