K R E U I I
SHTHURJA E BASHKĖSISĖ
PRIMITIVE
I L I R Ė T
(SHEK. XI - V P.E.SONĖ)
Burimet historike dėshmojnė se nė epokėn e hekurit territori i
Shqipėrisė banohej nga ilirėt, njė nga popullsitė e mėdha tė Evropės sė
atėhershme, qė shtrihej nė gjithė pjesėn perėndimore tė Gadishullit Ballkanik.
Rreth fundit tė shekullit XII ose fillimit tė shekullit XI para erės sonė nė
territorin e tyre shfaqen pėr tė parėn herė objekte prej hekuri. Futja nė
pėrdorim e kėtij materiali tė ri, qė i dha emrin epokės shėnon, edhe pėr ilirėt
nismėn e njė periudhe tė re historike. Hekuri kishte cilėsi tė pakrahasueshme
ndaj lėndėve tė para tė njohura deri atėhere pėr pėrgatitjen e veglave tė punės
dhe tė armėve. Si i tillė, ai ēoi nė rritjen e rendimentit nė sfera tė ndryshme
tė ekonomisė, nė zhvillimin e mėtejshėm tė kėmbimit, nė rritjen e pasurisė
shoqėrore, nė thellimin e diferencimit shoqėror, nė formimin e federatave
fisnore si forma tė organizimit politik. Nė tėrė pėrmbajtjen e vet kjo periudhė
e historisė sė ilirėve karakterizohet, kėshtu, nga shthurja e plotė e
organizimit fisnor dhe nga pėrgatitja e kushteve pėr lindjen e skllavopronarisė
dhe tė shteteve skllavopronare ilire.
Ky proces nuk u krye njėlloj nė tė gjithė territorin e gjerė ilir. Mė
shpejt pėrparuan popullsitė qė banonin nė ultėsirėn bregdetare dhe nė luginat e
pllajat me kushte mė tė mira natyrore, ndėrsa mė ngadalė ecnin fiset e zonave
tė thella e tė varfra malore.
Njohuritė tona pėr kėtė periudhė mbėshteten kryesisht nė tė dhėnat
arkeologjike, por kėtu vijnė nė ndihmė pėr herė tė parė edhe burimet e shkruara
historike, tė cilat u takojnė kryesisht ilirėve tė Jugut.
1. ORIGJINA DHE TRUALLI HISTORIK I ILIRĖVE
Teoritė rreth origjinės
Problemi i prejardhjes dhe i rrugės sė formimit tė trungut etnik ilir me veēoritė
e tij gjuhėsore e kulturore, ka pėrbėrė njė nga synimet mė kryesore tė
ilirologjisė. Rreth tij janė shfaqur pikėpamje tė ndryshme, tė cilat ndriēojnė
nė mėnyrė tė mjaftueshme gjithė kėtė proces tė ndėrlikuar etnogjenetik.
Kėrkimet komplekse arkeologjike, gjuhėsore dhe historike tė kohėve tė fundit e
kanė vendosur atė mbi njė bazė mė tė shėndoshė dhe e kanė futur nė njė rrugė mė
tė drejtė zgjidhjeje.
Sado tė ndryshme qė mund tė paraqiten nga forma teoritė mbi prejardhjen e
ilirėve, nė pėrmbajtje ato shprehin vetėm dy pikėpamje, njėra nga tė cilat i
quan ilirėt si tė ardhur nė Gadishullin Ballkanik, ndėrsa tjetra si popullsi
autoktone tė formuar nė truallin historik tė Ilirisė.
Midis teorive qė i quajnė ilirėt tė ardhur nė Gadishullin Ballkanik, ka mospėrputhje
si pėrsa i takon vendit nga vijnė, ashtu edhe kohės sė ardhjes sė tyre. Disa e
lidhin pėrhapjen e tyre me kulturėn e Halshtatit, tė tjerė me kulturėn e
Fushave me Urna, apo me kulturėn Luzhice. Sipas tyre, nė kapėrcyell tė
mijėvjeēarit tė dytė p.e.sonė ilirėt morėn pjesė nė lėvizjet e popujve qė
njihen me emrin dyndja dorike, egjeane apo panono-ballkanike dhe duke zbritur
nga Evropa Qendrore, nė fillim tė epokės sė hekurit, u ngulėn nė Gadishullin
Ballkanik nė trojet e tyre historike.
Pikėpamje mė e re ėshtė ajo qė e konsideron kulturėn ilire si njė dukuri tė
formuar historikisht nė vetė truallin ilir nė bazė tė njė procesi tė gjatė dhe
tė pandėrprerė tė saj gjatė gjithė epokės sė bronzit dhe fillimit tė asaj tė
hekurit.
Kjo tezė e zhvillimit tė pandėrprerė tė kulturės, qė jep mundėsi tė flitet edhe
pėr njė zhvillim tė pandėrprerė etnik, gjen prova tė shumta nė territorin
historik tė ilirėve, sidomos me zbulimet e bėra nė truallin e Shqipėrisė nė
vendbanimin e Maliqit dhe nė varrezat tumulare tė Pazhokut, tė Vajzės, tė Matit
etj., kurse jashtė vendit tonė nė varrezat tumulare tė pllajės sė Glasinacit
(Bosnjė) e gjetkė. Pėrballė kėtyre zbulimeve bėhet fare e paqėndrueshme teza qė
e lidh etnogjenezėn e ilirėve me kulturėn e Halshtatit apo me bartėsit e kulturės
sė fushave me urna. Trualli i kėsaj kulture tė fundit nuk mund tė lidhet
kurrsesi etnikisht me ilirėt. Duke krahasuar truallin e kulturės sė fushave me
urna me atė tė kulturės sė mirėfilltė ilire Mat-Glasinac nė rajonin qendror tė
Ilirisė, vihen re ndryshime thelbėsore si nė kulturėn materiale nė qeramikė, nė
objektet metalike etj., ashtu edhe nė atė shpirtėrore, qė ka njė rėndėsi tė
veēantė nė pėrcaktimin etnik tė njė popullsie. Trualli i Panonisė ndjek mėnyrėn
e varrimit me djegie duke vendosur mbeturinat e saj nė vazo tė veēanta (urna),
ndėrsa ai i Matit dhe i Glasinacit, varrimin nė tuma e kryesisht me vendosje
kufome. Kėto ndryshime nė kulturė i veēojnė panonėt edhe si njė grup etnik mė
vete qė dallohet nga ai i ilirėve. Pėrveē kėsaj tė dhėnat arkeologjike kanė
treguar se dyndjet panono-ballkanike, dorike a egjeane nuk e pėrfshinė pjesėn
perėndimore tė Gadishullit Ballkanik dhe si pasojė nuk shpunė nė ndryshime dhe
zhvendosje tė theksuara tė ilirėve. Kjo shihet qartė sidomos nė territorin e vendit
tonė, ku materialet arkeologjike tė kėsaj kohe, flasin jo pėr ndėrprerje nė
zhvillimin autokton tė kulturės, por pėr njė vazhdimėsi tė saj qė nga epoka e
hershme e bronzit, pavarėsisht se disa shfaqje tė reja nė prodhimin
metalurgjik, tė shek. XI-IX p.e.sonė, mund tė lidhen me ndikimet kulturore tė
ardhura pėrmes dyndjeve nga veriu. Ky zhvillim i pandėrprerė kulturor nė vendin
tonė shfaqet akoma mė mirė nė qeramikė, e cila ėshtė njė tregues i rėndėsishėm
nė pėrcaktimin etnik dhe kulturor tė bartėsve tė saj. Qeramika e kėsaj kohe
zhvillohet nė tėrė truallin ilir mbi bazėn e poēerisė mė tė hershme tė epokės
sė bronzit, pa pasur ndonjė ndryshim nė kohėn e kalimit nga epoka e bronzit nė
atė tė hekurit, dhe duke e ruajtur kėtė traditė autoktone tė paktėn deri nė
shek. VI p.e.sonė, kur historikisht dihet se kėto krahina banoheshin nga
bashkėsi tė qėndrueshme fisnore ilire.
Tė gjitha kėto tė dhėna arkeologjike tė grumbulluara nė pesėdhjetė vjetėt e
fundit, nė territorin e Shqipėrisė sė bashku tregojnė se etnogjeneza ilire nuk
duhet parė kurrsesi nė lidhje me ardhjen e njė popullsie nga veriu i Ballkanit,
por si njė proces historik shumė i gjatė dhe i ndėrlikuar autokton. Ky proces
fillon shumė kohė pėrpara kėtyre dyndjeve (dorike, egjeane a panono-ballkanike)
dhe konkretisht me dyndjen e madhe tė periudhės kalimtare nga neoliti nė epokėn
e bronzit, qė pėrfshin treva tė gjera tė Evropės dhe tė Azisė, duke sjellė me
vete ndryshime tė dukshme etnike nė Evropėn neolitike.
Kjo dyndje e cilėsuar indo-evropiane, qė ndodhi nė kapėrcyell tė mijėvjeēarit
tė tretė, u krye nga grupe tė ndryshme popullsish baritore tė ardhura nga
stepat e Lindjes. Ėshtė provuar arkeologjikisht se ajo nuk u bė menjėherė, por
valė-valė dhe se krahinat perėndimore tė Ballkanit, midis tyre dhe territori i
Shqipėrisė u prekėn prej saj mė vonė se sa ato lindore.
Gjatė kėsaj dyndjeje grupe tė ndryshme kulturore tė Evropės u zhdukėn pa lėnė
gjurmė, tė tjera u pėrzien me popullsitė migratore, tė cilat u imponuan me kėtė
rast vendasve gjuhėn, kulturėn, nė njė farė mase edhe zakonet e veta. Kėshtu
ndodhi, p.sh. me kulturat neolitike tė Vinēes, tė Butmirit, tė Lisiēi-Hvarit nė
territorin e Jugosllavisė, tė cilat qenė zėvendėsuar me kulturat e reja
Kostalace, Vuēedole etj.; e njėjta gjė ndodhi edhe me kulturėn neolitike tė
Maliqit, e cila qe zėvendėsuar nga njė kulturė mė e ulėt e karakterizuar me
qeramikėn e saj trashanike, qė i atribuohet pikėrisht kėsaj dyndjeje.
Nė procesin e shtjellimit tė kėtyre ngjarjeve dhe tė pėrzierjeve etnike dhe
kulturore tė popullsive neolitike vendase, paraindoevropiane ose sipas disa
studiuesve, indoevropiane tė hershme, me ardhėsit e rinj indoevropianė tė
stepave u formua edhe baza mbi tė cilėn nisėn tė zhvillohen nė kushte tė
veēanta edhe proceset etnogjenetike tė popullsive tė vjetra historike tė
Ballkanit Perėndimor, rrjedhimisht dhe procesi i formimit historik tė trungut
etnik ilir me tipare tė pėrbashkėta kulturore, tė dallueshme prej bashkėsive tė
tjera fqinje jo ilire. Nė kėtė proces, i cili u zhvillua gjatė gjithė mijėvjeēarit
tė dytė p.e.sonė, diferencimi dhe asimilimi i popullsive, ashtu sikurse dhe
lidhjet ekonomike e kulturore, luajtėn njė rol tė rėndėsishėm. Nė qoftė se nė
periudhėn e hershme tė epokės sė bronzit, kultura e krahinave
ballkano-perėndimore, ishte shumė larg pėr ti dhėnė asaj karakter tė
pėrcaktuar ilir, tė dallueshėm prej atyre tė territoreve tė tjera, ky
diferencim i tipareve kulturore vjen e bėhet gjithnjė mė i theksuar nė
periudhėn e mesme e sidomos nė atė tė fundit tė epokės sė bronzit. Nė rrugėn e
kėtij zhvillimi tė brendshėm krahinat jugore tė kėsaj treve ishin tė kthyera mė
tepėr me fytyrė drejt jugut, nga bota e pėrparuar e Egjeut, me tė cilėn qenė nė
marrėdhėnie tė ngushta ekonomike e kulturore. Veriu, pėrkundrazi, shfaq prirje
drejt Evropės Qendrore, por me lidhje mė tė dobėta me tė. Kėto lidhje ndikuan
sadopak nė formimin dhe nė diferencimin nė fund tė bronzit e nė fillim tė
hekurit tė dy grupeve tė mėdha kulturore ilire, atij jugor dhe verior.
Kėshtu duke zėnė fill nė kapėrcyell tė epokės sė bronzit, procesi i formimit tė
etnosit ilir pėrshkon nė mijėvjeēarin e dytė rrugėn e gjatė tė diferencimit nga
masa e pasigurt etnike qė u formua pas shkatėrrimit tė botės neolitike dhe
pėrfundon nga fundi i kėtij mijėvjeēari. Si e tillė, kjo epokė krijon nė pjesėn
perėndimore tė Ballkanit atė substrat etno-kulturor, mbi bazėn e tė cilit
formohet mė vonė etnosi dhe kultura ilire. Bartėsit e kėtij substrati mund tė
identifikohen me atė popullsi parailire, qė nė burimet historike njihet si
pellazge.
Pavarėsisht nga kjo hipotezė pėr parailirėt, thelbėsor ėshtė fakti se nė fund
tė epokės sė bronzit, nė pjesėn perėndimore tė Ballkanit ishte formuar njė
bashkėsi e gjerė kulturore dhe etnike, e cila nė epokėn e hekurit nė bazė tė
zhvillimit tė brendshėm ekonomiko-shoqėror, do tė vazhdonte tė zhvillonte mė
tej kulturėn e vet duke i dhėnė asaj njė fytyrė gjithnjė mė tė pėrcaktuar
etnike. Kjo ėshtė dhe periudha e formimit tė plotė tė bashkėsisė sė madhe ilire
dhe tė grupeve tė veēanta etnokulturore, ashtu siē pėrmenden tek autorėt mė tė
hershėm antikė.
Trualli historik i ilirėve
Sipas burimeve historike, nocioni ilir - Iliri, ka pasur gjatė historisė sė
vet njė kuptim disi tė ndryshėm gjeografiko-historik.
Me emrin ilir nė fillim njiheshin vetėm krahinat jugore tė ilirėve. Kėtu
banonin sipas burimeve mė tė vona letrare edhe ilirėt e mirėfilltė, siē i quan
ata historiani romak, Plini Plak. Ky emėr u shtri gradualisht prej grekėve edhe
nė vise tė tjera tė njohura mė vonė prej tyre, popullsitė e tė cilave,
pavarėsisht nga veēoritė e zhvillimit tė tyre lokal, paraqitnin elemente tė njė
trungu tė pėrbashkėt etno-kulturor.
Nė kohėn e historianit grek Herodotit (shek. V p.e.sonė), emri ilir shtrihej
mbi njė territor mjaft tė gjerė, i cili arrinte nė lindje deri tek rrjedhja e
lumit Moravė. Njė shekull mė vonė, sipas Pseudo-Skylaksit, ky emėrtim do tė
pėrfshinte territore akoma mė tė gjera nė veriperėndim tė Ballkanit. Sipas tij
ilirėt shtriheshin pėrgjatė Adriatikut duke filluar qė nga liburnėt nė veri e
deri tek kufijtė e Kaonisė nė jug. Pėrhapjen mė tė madhe dhe pėrfundimtare tė
emrit dhe tė territorit ilir, na e jep Apiani i Aleksandrisė, i cili duke
pėrmbledhur gjithė sa ishte thėnė pėrpara tij mbi topografinė e ilirėve,
shkruante: grekėrit quanin ilirė ata qė banonin mbi Maqedoninė dhe Trakinė, qė
nga kaonėt dhe thesprotėt deri tek lumi Istėr. Dhe kjo ėshtė gjatėsia e vendit,
ndėrsa gjerėsia prej maqedonėve dhe thrakėve malorė tek paionėt deri nė Jon dhe
nė rrėzė tė Alpeve.
Nga studimet mė tė reja tė mbėshtetura jo vetėm nė burimet e shkruara
historike, por edhe nė tė dhėnat arkeologjike si dhe nė ato gjuhėsore, rezulton
se trualli historik i ilirėve pėrfshinte tėrė pjesėn perėndimore tė Gadishullit
Ballkanik, qė nga rrjedhja e lumenjve Moravė e Vardar nė lindje, e deri nė brigjet
e Adriatikut e detit Jon nė perėndim, qė nga lumi Savė nė veri, e deri tek
gjiri i Ambrakisė nė jug, pra deri nė kufijtė e Helladės sė vjetėr.
Burimet historike dhe ato arkeologjike e gjuhėsore dėshmojnė pėr praninė e
ilirėve edhe jashtė trevės historike tė tyre. Grupe tė tėra ilirėsh, midis tyre
dhe mesapėt dhe japigėt u vendosėn nė Itali gjatė bregut tė Adriatikut dhe nė
krahinat jugore tė saj.
Nė Azi tė Vogėl u shpėrngulėn grupe popullsish dardane, paione, tė cilat do tė
pėrmenden edhe nė eposin homerik si pjesėmarrės, pėrkrah trojanėve nė luftėn e
tyre kundėr grekėve. Prania e elementit etnik ilir ėshtė vėrtetuar
arkeologjikisht nga burimet e shkruara edhe nė rajonet veriore tė Maqedonisė e
tė Greqisė, si nė Akarnani e nė Etoli. Tė gjitha kėto lėvizje grupesh etnike
ilire pėrtej trevės historike tė tyre ndodhėn, siē mund tė provohet dhe
arkeologjikisht, kryesisht gjatė dyndjes sė madhe panono-ballkanike, e cila siē
dihet fillon tė vėrshojė nė drejtim tė jugut qė nė fund tė shek. XIII-XII
p.e.sonė. Meqenėse fatet e tyre historike, nė trojet e reja ku ato u vendosėn,
janė thuajse krejt tė ndara nga bota e mirėfilltė ilire-ballkanike, kėto grupe
tė emigruara nuk do tė pėrfshihen nė shqyrtimin e mėtejshėm tė historisė ilire.
Topografia e fiseve mė tė rėndėsishme ilire
Nė shekujt e parė tė mijėvjeēarit tė fundit para erės sonė ishin formuar
tanimė bashkėsitė fisnore ilire dhe nė pėrgjithėsi ata kishin zėnė vend nė
trojet e tyre historike. Ndėr fiset mė tė hershme ilire qė luajtėn dhe njė rol
ku mė shumė e ku mė pak tė rėndėsishėm nė ngjarjet historike tė mėvonshme, pėr
tu pėrmendur janė: thesprotėt, tė cilėt zinin ultėsirėn bregdetare qė nga
gjiri i Ambrakisė e deri tek lumi i Thiamit (Kalama), nė veri tė tyre vinin
kaonėt, vendbanimet e tė cilėve arrinin deri tek malet e Llogarasė dhe gryka e
lumit Drinos. Molosėt banonin nė pllajėn pjellore tė Janinės. Gjatė luginės sė
Vjosės nė tė majtė banonin amantėt, ndėrsa nė tė djathtė bylinėt, kurse nė
rrjedhjen e sipėrme tė Vjosės banonin parauejtė. Nė lindje tė bylinėve shtrihej
territori i atintanėve. Taulantėt shtriheshin nė zonėn bregdetare nga Vjosa e
deri tek lumi i Matit dhe nė veri tė tij, pėrgjatė brigjeve tė Adriatikut tė
Mesėm, fisi i ardianėve. Nė viset e Ballkanit Qendror dy ishin fiset mė tė
mėdha dhe mė tė rėndėsishme ilire: paionėt nė luginėn e mesme tė Vardarit, dhe
dardanėt qė banonin nė rrafshin e Kosovės, tė cilėt shtriheshin nė veri nė
tokat midis degėve jugore e perėndimore tė Moravės deri aty ku kėto bashkohen
pėr tė formuar Moravėn e Madhe.
Midis fiseve tė hershme tė Ballkanit Veriperėndimor ndėr mė tė fuqishmit ishin
liburnėt, tė cilėt banonin nė bregdet dhe nė ishujt deri tek lumi Krka, nė jug
tė tyre vinin dalmatėt, kurse nė viset e Bosnjės sė brendshme, autariatėt.
Pėrveē kėtyre fiseve, nė territorin e gjerė tė Ilirisė do tė shfaqen mė vonė,
nė rrethana krejt tė reja historike e politike, edhe njė numėr i madh
bashkėsish tė tjera ilire, midis tė cilave edhe bashkėsi tė tilla qė do tė kenė
njė peshė tė madhe nė zhvillimin e ngjarjeve politike tė shtetit ilir, si
enkelejtė, dasaretėt etj.
Pėrhapja e fiseve mė tė rėndėsishme e tė hershme ilire dėshmohet nė burimet e
autorėve antikė, tė cilat nė mjaft raste janė, megjithatė, tė fragmentuara,
madje dhe kontradiktore. Rrjedhimisht nė pėrcaktimin e topografisė sė fiseve
ilire ka edhe raste tė diskutueshme.
2.
GJENDJA EKONOMIKO - SHOQĖRORE E ILIRĖVE
(SHEK. XI-V P.E.SONĖ)
Vendbanimet
Ilirėt e kohės sė hekurit jetonin nė fshatra dhe nė vendbanime tė
fortifikuara. Tė parėt nuk njihen dhe aq mirė pėr arsye se nuk janė gjurmuar nė
mėnyrė tė mjaftueshme. Nė burimet e shkruara ato dokumentohen nga fundi i kėsaj
periudhe, nė fiset mė jugore ilire, nėpėrmjet Pseudo-Skylaksit, i cili thotė se
kaonėt, thesprotėt dhe molosėt banonin nė fshatra. Ky njoftim i shkurtėr, qė me
sa duket i referohet njė burimi mė tė hershėm, nuk ndihmon shumė pėr tė krijuar
njė ide tė qartė mbi karakterin e kėtyre vendbanimeve.
Me sa mund tė gjykohet nga tė dhėnat arkeologjike, vendbanimet fshatare ilire
tė kėsaj kohe formoheshin nga grupe shtėpish tė grumbulluara sipas njėsive
shoqėrore qė pėrfaqėsonin, d.m.th. mbi bazėn e njė familjeje tė madhe
patriarkale ose tė njė grupi familjesh tė tilla, qė i pėrkisnin njė vėllazėrie.
Njė mendim tė tillė e sugjerojnė, tė paktėn pėr vendbanimet respektive tė tyre,
nekropolet tumulare tė Matit, tė cilat pėrbėhen nga grupe tė vogla tumash, tė
vendosura nė tarraca, nė luadhe e nė toka buke gjatė luginės sė lumit. Po kjo
gjė pėrsėritet nė tumat e Kukėsit, ato tė pellgut tė Korēės, tė luginės sė Drinos
e gjetkė. Edhe vendbanimet fshatare tė gjurmuara nė luginėn e Vjosės japin tė
njėjtėn tablo. Nė tė gjitha rastet ato paraqiten si vendbanime tė vogla e tė
shpėrndara pranė tokave bujqėsore.
Burimet e shek. V p.e.sonė dėshmojnė se vendbanimet e hapura fshatare tė kėtij
lloji kanė qenė tipike jo vetėm pėr Ilirinė, por edhe pėr krahinat fqinje tė
Maqedonisė nė lindje dhe tė Akarnanisė e Etolisė nė jug.
Gjatė kohės sė hekurit vazhdojnė tė mbijetojnė edhe palafitet si vendbanime tė
trashėguara nga epokat e mėparshme. Herodoti nė Historitė e tij pėrshkruan me
shumė hollėsi njė vendbanim tė tillė buzė liqenit Prasaida tė Panonisė.
Arkeologjikisht ato janė vėrtetuar gjithashtu nė fshatin Knetė tė Kukėsit dhe
jashtė territorit shqiptar, nė Donja-Dolina e Ripaē tė Bosnjės dhe nė Otok afėr
Sinjit nė Dalmaci.
Krahas vendbanimeve fshatare tė pambrojtura nė kohėn e hekurit pėrhapen
gjerėsisht vendbanimet e fortifikuara me mure. Tė njohura qė nga koha e bronzit
tė vonė, ato evoluojnė dhe bėhen njė nga elementet mė karakteristike pėr epokėn
e hekurit. Nė gjuhėn e popullit kėto vendbanime njihen me emrat qytezė, kala
ose gradina.
Pėr Ilirinė e Jugut janė karakteristike qytezat apo kalatė e fortifikuara me
mure gurėsh. Ato janė tė ngritura mbi kodra tė mbrojtura dhe me pozitė
mbizotėruese e horizont tė gjerė shikimi. Kufijtė e vendbanimit i pėrcaktonin
muret rrethuese. Linja e murit ndjek relievin e terrenit duke shfrytėzuar
aftėsitė mbrojtėse tė tij dhe ndėrpritet aty ku mbrojtja nuk ėshtė e nevojshme.
Muret ndėrtoheshin me gurė tė mėdhenj e mesatarė tė palatuar, formuar nga dy
kėmisha anėsore dhe bėrthama e mesit qė mbushej me gurė tė vegjėl. Trashėsia e
tyre luhatet nga 3,10-3,50 m. Mungojnė nė kėtė sistem tė hershėm fortifikimi
kullat, kurse portat janė nė pėrgjithėsi tė vogla. Nė ndonjė rast ato janė
pajisur me njė korridor qė ndihmonte mbrojtjen. Lartėsia e kėtyre mureve, e
ruajtur deri nė ditėt tona arrin 2,50-3 m, por trashėsia e tyre tregon se kanė
pasur njė ngritje tė madhe. Megjithatė duhet menduar se mbi kėtė nivel,
fortifikimi do tė ketė qenė plotėsuar me gardhe hunjsh.
Madhėsitė e kėtyre vendbanimeve ndryshojnė nga njė rast nė tjetrin. Mė tė
voglat kanė njė shtrirje prej 1-2 ha, kurse tė tjera si Gajtani arrinin deri
4-5 ha. Zgjerimet e mėvonshme kanė bėrė qė brenda mureve rrethuese tė
pėrfshihen sipėrfaqe mė tė gjera, siē ėshtė rasti i kalasė sė Trajanit (Korēė),
i kalasė sė Lleshanit (Elbasan), i kalasė sė Karosit (Himarė), qė zėnė 15-20
ha. Nė kėto raste vendbanimet paraqiten me 2-3 e mė shumė radhė muresh.
Shumė tė pakta janė dijet pėr ndėrtimet e brendshme tė kėtyre vendbanimeve.
Gjurmėt e ruajtura nė sipėrfaqe dėshmojnė se pėr ndėrtimin e banesave ėshtė
pėrdorur gjerėsisht sistemi i tarracave, qė pėrcaktohej nga terreni i thyer i
faqeve tė kodrave mbi tė cilat shtriheshin vendbanimet. Si lėndė pėr ndėrtimin
e banesave ėshtė pėrdorur kryesisht druri e shumė mė pak guri.
Ndryshe nga territori i Ilirisė Jugore, nė krahinat lindore ilire ishin
vendbanimet e mbrojtura me ledhe, tė njohura me emrin gradina. Ato ndeshen me
shumicė nė tokat e banuara nga dardanėt, si nė rrafshin e Glasinacit e gjetkė.
I vetmi vendbanim i kėtij lloji nė Shqipėri ėshtė ai i zbuluar nė Shuec tė
Bilishtit. Gradinat janė tė vendosura mbi kodra mbizotėruese. Ledhet mbrojtėse
tė tyre formoheshin nga masa dheu apo gurėsh, qė arrinin 7-15 m gjerėsi.
Sistemi i mbrojtjes plotėsohej me sa duket nga njė gardh hunjsh, qė ngrihej mbi
ledhin dhe nė disa raste nga njė hendek qė rrethonte vendbanimin.
Vendbanimet e fortifikuara i gjejmė tė vendosura nė njė mjedis tė pasur me toka
buke e kullota, qė formonin bazėn e ekonomisė sė tyre. Nė disa raste, siē
tregojnė tė dhėnat arkeologjike, nė to zhvillohej edhe njė veprimtari e
kufizuar zejtare. Rreth tyre gjendeshin vendbanimet e hapura fshatare, me tė
cilat formonin sė bashku njėsi tė caktuara ekonomiko-shoqėrore.
Vendbanimet e mbrojtura me ledhe, tė krahinave tė brendshme e veriore ilire,
janė zakonisht mė tė vogla se vendbanimet e fortifikuara tė Ilirisė Jugore. Nė
shumicėn e rasteve ato gjenden nė njė mjedis kullotash alpine, si nė Glasinac
apo nė tokat e brendshme dalmate dhe ishin qendra grupesh tė vogla fisnore tė
njė popullsie baritore.
Nė tė dyja rastet lindėn nė kėtė kohė edhe kryeqendra tė kėtyre vendbanimeve,
qė dallohen nga tė tjerat prej madhėsisė dhe pozitės gjeografiko-ekonomike
qendrore. Si tė tilla, me sa duket ato janė edhe qendra tė njė fisi tė madh ose
tė njė bashkimi tė gjerė fisnor. Aty nga fundi i kohės sė hekurit (shek.VII-V
p.e.sonė), disa prej tyre marrin pamjen e qendrave protourbane.
Zhvillimi i bujqėsisė, i blegtorisė, i zejtarisė dhe i kėmbimeve
Burimet e shkruara dhe ato arkeologjike dėshmojnė se, gjatė kėsaj periudhe,
ilirėt merreshin si dhe mė parė kryesisht me bujqėsi dhe me blegtori. Bujqėsia
u zhvillua sidomos nė zonat fushore dhe nė pėrgjithėsi nė krahinat pjellore tė
vendit. Ilirėt kultivonin nė kėtė kohė tė gjitha llojet e drithėrave. Jo
rastėsisht, krahina tė veēanta ilire, si Paionia dhe Thesprotia, pėrmenden qė
nė eposin homerik si vende frytdhėnėse dhe pjellore, d.m.th. tė pėrshtatshme
pėr kulturat bujqėsore. Hesiodi, shkrimtar grek i shek. VIII-VII p.e.sonė, do
ta cilėsojė gjithashtu si shumė pjellore fushėn e Helopisė, ndėrsa sipas
historianit grek Hekateut (fundi i shek. VI-V p.e.sonė), nė Iliri kishte
krahina qė prodhonin deri dy herė nė vit. Mė vonė Skymni, duke pėrsėritur nė
vargjet e tij Hekateun, shton se popullsia ilire qė banonte nė viset e
brendshme merrej me lėrimin e tokės.
Krahas bujqėsisė, nė Iliri, veēanėrisht nė zonat bregdetare tė saj dhe nė
krahinat e ulėta kodrinore me klimė tė butė, qenė kultivuar dhe rrushi e
ulliri. I ngrohtė dhe frytdhėnės ka qenė ky vend, shkruan historiani dhe
gjeografi grek Straboni nė veprėn e tij Gjeografia (shek. I e.sonė); ai ėshtė
plot me ullishta dhe vreshta, vijon ky autor, pėrveē disa krahinave tė pakta
ku toka ėshtė fare e ashpėr. Qė ilirėt merreshin me vreshtari, kėtė e dėshmojnė
farėrat e rrushit tė zbuluara nė disa nga vendbanimet e kohės. Kushtet e
pėrshtatshme tokėsore dhe klimatike ndihmuan jo mė pak edhe pėr kultivimin e
perimeve, si tė bishtajės, tė bathės, tė bizeles, etj., si dhe tė kulturave
frutore, si p.sh. tė mollės, tė dardhės, tė qershisė etj., tė gjitha kėto janė
tė dėshmuara nga farėrat e gjetura gjatė gėrmimeve arkeologjike.
Ilirėt shfrytėzonin nė kėtė periudhė edhe bletėt, prej tė cilave ata siguronin
mjaltin dhe dyllin. Sipas Aristotelit, taulantėt e pėrdornin mjaltin edhe pėr
tė bėrė njė lloj pijeje tė ngjashme me atė tė verės sė ėmbėl dhe tė fortė.
Tek ilirėt ishte e zhvilluar edhe blegtoria, madje nė krahinat e brendshme
malore ajo pėrbėnte bazėn kryesore tė ekonomisė sė tyre. Hesiodi duke e
cilėsuar Helopinė si njė fushė shumė pjellore dhe me livadhe tė gjera, shton se
ajo ėshtė e pasur me tufa delesh dhe me qé kėmbėharkuar, ndėrsa Pindari, do ta
vlerėsonte, nė shek. V p.e.sonė, kėtė krahinė si ushqyese tė shkėlqyeshme tė
gjedhit. Hekateu gjithashtu bėn fjalė pėr kullota tė pasura tė Adrias (krahinė
bregdetare e Ilirisė), dhe pėr bagėtinė e saj me pjellshmėri tė lartė. Si te ky
autor i hershėm, ashtu dhe tek tė tjerėt, qė pėrsėrisnin mė vonė kėto njoftime,
ato shpesh paraqiten tė veshura me hollėsira fantastike. Por duke lėnė mėnjanė
teprimet e tyre, kėto burime, sidoqoftė, flasin pėr njė blegtori tė zhvilluar
tek ilirėt.
Kujdesi qė tregonin ilirėt pėr mbarėshtimin e bagėtisė vihet re edhe nga
tregimi i Aristotelit pėr kriporet e autariatėve dhe ardianėve. Konfliktet e
shpeshta midis kėtyre dy fiseve pėr kėtė kripore, shprehin shqetėsimet e
blegtorėve ilirė lidhur me kėtė produkt shumė tė vlefshėm pėr jetėn e gjėsė sė
gjallė. Kripa, - thotė Aristoteli, - u duhet atyre pėr kafshėt, tė cilave ua
japin dy herė nė vit, pėrndryshe shumica u ngordh.
Midis kafshėve shtėpiake mė tė parapėlqyera ishin qetė, delet, derrat, qentė
etj., pėr tė cilat flasin si burimet historike, ashtu edhe vetė materiali
kockor i zbuluar dendur nė vendbanimet e ndryshme tė kėsaj periudhe. Ilirėt
shquheshin edhe si rritės tė mirė tė kuajve. Kėta tė fundit ishin tė shpejtė nė
vrapime dhe tė qėndrueshėm nė punė, siē na thonė burimet e mėvonshme.
Krahas blegtorisė, ilirėt merreshin edhe me gjueti, megjithėse kjo veprimtari
nuk luante ndonjė rol aq tė rėndėsishėm nė jetėn ekonomike tė tyre. Tė
pėrmendur ishin nė atė kohė qentė e gjahut tė Mollosisė, por akoma mė tė shquar
ata qė ruanin kopetė e bagėtive. Kėta tė fundit sipas burimeve tė shkruara, ua
kalonin qenve tė tjerė pėr trupin e tyre tė lartė dhe guximin e madh nė
kacafytje me bisha tė egra. Skenat e gjuetisė sė ilirėve na janė pasqyruar edhe
nė artin figurativ ilir tė kėsaj kohe. Pėr tu pėrmendur nė kėtė drejtim janė
ato qė zbukurojnė vazot me fund tė ngushtė (situlat) prej bronzi tė zbuluara nė
krahinat veriore tė Ilirisė. Nga kafshėt e egra mė tepėr ēmoheshin derri, dreri
etj. Ky i fundit u jepte gjahtarėve ilirė jo vetėm mishin dhe lėkurėn, por edhe
brirėt prej tė cilėve ata punonin vegla tė ndryshme dhe zbukurime. Tė tilla
vegla ndeshen shpesh nėpėr vendbanimet ilire tė periudhės sė hekurit.
Deti, liqenet si dhe lumenjtė, qė e pėrshkonin Ilirinė nė drejtime tė ndryshme,
u dhanė mundėsi banorėve pranė tyre tė merreshin qė herėt edhe me peshkim. Kėto
burime ujore pėrmbanin sasi tė shumta peshku. Kėshtu, p.sh. ilirėt qė jetonin
pranė liqenit Prasiada tė Peonisė, zinin, sipas Herodotit, shumė peshk.
Pėrparime tė dukshme vihen re edhe nė metalurgji. Kjo duket si nė
intensifikimin e nxjerrjes sė mineraleve, ashtu dhe nė zgjerimin e madh tė
prodhimit tė objekteve metalike. Nėpėr vendbanimet dhe nė varrezat ilire tė
kėsaj kohe gjejmė sasira tė konsiderueshme armėsh dhe veglash prej hekuri dhe
bronzi, orendi tė ndryshme shtėpiake dhe njė mori tė madhe shumė tė larmishme
stolish, tė cilat tregojnė pa dyshim pėr njė konsum tė madh tė lėndės sė parė
minerare, sidomos tė bakrit dhe tė hekurit, me tė cilėt ishte i pasur territori
i Ilirisė.
Nė shek. XI-IX p.e.sonė ilirėt nuk e zotėronin ende mirė mjeshtėrinė e
pėrpunimit tė hekurit dhe nuk ėshtė aspak e rastit qė nė varret e kėsaj
periudhe, objektet prej hekuri janė shfaqje tepėr tė rralla, ndėrsa ato prej
bronzi, tė cilat nė shumė pikėpamje zhvillojnė mė tej traditėn e kohės sė
bronzit, janė tė shumta.
Vetėm nė shek. VIII-VII p.e.sonė prodhimi metalurgjik i hekurit arrin
zhvillimin e tij tė plotė tek ilirėt. Ky metal e zėvendėson nė njė masė tė
ndjeshme bronzin, nė prodhimin e armėve dhe tė veglave tė punės, tė cilat tani
bėhen mė tė forta dhe mė me rendiment nė punimet e ndryshme bujqėsore dhe
zejtare. Ky pėrmirėsim i veglave tė punės ēoi pėr pasojė edhe nė zgjerimin e
mėtejshėm tė prodhimit tė shoqėrisė ilire tė kėsaj kohe.
Sendet metalike tė kėsaj faze tė zhvilluar tė epokės sė hekurit, tregojnė se sa
pėrpara kishte shkuar teknika e punimit tė tij. Pėr kėtė dėshmojnė format e
bukura dhe nganjėherė shumė tė pėrsosura tė armėve dhe sidomos tė stolive, tė
cilat nėnkuptojnė dhe procese pune mjaft tė ndėrlikuara, si edhe vetė zbukurimi
i pasur gjeometrik i kėtyre objekteve tė punuara me mjeshtėri dhe me njė
radhitje simetrike tė motiveve. Kjo pasqyrohet mė nė fund edhe nė vetė
trajtimin plastik tė figurave prej bronzi nė trajta njerėzish, kafshėsh e
zogjsh.
Pėrpunimi i metaleve ishte pėrqendruar kryesisht nė qendrat metalurgjike tė
Ilirisė. Tė tilla ishin nė vendin tonė, p.sh. zona e Mirditės dhe e Matit, ku
janė pėrcaktuar edhe vendet e shkrirjes sė bakrit, si zona e Kukėsit, ajo e
Korēės, e njohur pėr punimin e metaleve qė nė kohėn e bakrit dhe tė bronzit
etj.
Prania e qendrave tė ndryshme pėr punimin e metaleve nė Iliri duket edhe nė
vetė karakterin e diferencuar tipologjik tė prodhimeve tė kėtyre qendrave. Nė
to prodhohej jo vetėm pėr tė plotėsuar nevojat e brendshme tė fisit ose tė njė
krahine mė tė madhe, por edhe pėr tu pėrdorur si mall kėmbimi.
Pėrparime tė dukshme vihen re nė kėtė kohė edhe nė poēeri, e cila qėndron nga
pikėpamja e teknikės, e formave dhe e trajtimit tė dekorit tė saj, mė lart se
poēeria e epokės pararendėse tė bronzit. Duke filluar nga shek.VI p.e.sonė,
mbase edhe pak mė parė, nė krahinat jugore tė Ilirisė, kalohet gradualisht nga
punimi me dorė tė lirė i enėve prej balte, nė prodhimin e tyre me ēark.
Prodhimet e para i kemi nga vendbanimi i Trenit (shek.VII). Njė pjesė e madhe e
poēerisė vendore tė kohės arkaike e zbuluar nė varrezat tumulare tė Kuēit tė Zi
tė Korēės, del e punuar me ēark. Njė dukuri e tillė vihet re edhe nė zonėn e
Matit e tė Kukėsit. Futja e teknikės sė re nė prodhimin e enėve, bėri qė
poēeria tė shndėrrohet nė njė degė tė veēantė zejtarie, me tė cilėn merreshin
mjeshtra tė specializuar nė kėtė fushė tė prodhimit.
Zhvillimi i madh i degėve tė ndryshme tė prodhimit bujqėsor dhe zejtar, bėri qė
tė zgjeroheshin nė kėtė kohė edhe mė tepėr marrėdhėniet ekonomike ndėrfisnore,
si edhe midis popullsisė ilire dhe atyre tė vendeve fqinje ose mė tė largėta.
Nė kėtė drejtim ndihmoi shumė dhe pozita e favorshme gjeografike e territorit
tė Ilirisė, e ndodhur midis botės mesdhetare dhe Evropės Qendrore, si edhe
rrugėt e tij tė hapura tė komunikimit natyror, tokėsor dhe detar. Kėto
marrėdhėnie pasqyrohen qartė nė prodhimet e ndryshme tė zejtarisė greke apo nė
imitacionet lokale tė modeleve tė tyre, nė stolitė e tipave italikė ose nė
qelibarin me prejardhje nga Baltiku. Nga ana tjetėr, stolitė dhe armėt tipike
ilire qė gjenden nė Traki, Maqedoni, Itali ose nė Greqi janė dėshmi tjetėr e
gjallė e kėtyre lidhjeve reciproke tregtare qė ekzistonin midis ilirėve dhe
vendeve tė tjera pėrreth. Njė zhvillim tė madh morėn veēanėrisht shkėmbimet
tradicionale me Greqinė sidomos pas shek. VIII p.e.sonė, me themelimin e
kolonive helene nė brigjet e Ilirisė.
Shtrirja e territorit tė Ilirisė gjatė brigjeve tė Adriatikut dhe tė Jonit
krijonte mundėsinė pėr njė hov tė madh tė lundrimit. Nė fillim tė epokės sė
hekurit ilirėt pėrshkonin me anijet e tyre tė shpejta ujėrat e kėtyre deteve
duke kaluar deri nė brigjet perėndimore tė Greqisė dhe nė ato jugore tė
Italisė. Disa prej fiseve ilire, si mesapėt dhe japigėt, u vendosėn
pėrgjithmonė nė brigjet e Italisė sė Jugut. Shumė aktivė nė kėtė veprimtari tė
hershme lundruese u treguan sidomos liburnėt, tė cilėt themeluan edhe
vendbanime tė veēanta nė ishullin e Korkyrės, si dhe nė brigjet e Gadishullit
Apenin.
Lindja e pronės private dhe diferencimi shoqėror
Pėrparimet qė u bėnė nė degėt e ndryshme tė ekonomisė gjatė epokės sė
hekurit sollėn ndryshime edhe nė vetė strukturėn e shoqėrisė ilire. Baza e
kėtyre ndryshimeve u bė prona private, e cila filloi tė shfaqet tek fiset
ekonomikisht mė tė zhvilluara, nė fillim nė blegtori e zejtari e mė pas edhe
mbi tokėn. Hesiodi, duke folur pėr kopetė e mėdha nė Helopi, shėnon se ato
ishin pronė e njerėzve tė veēantė. Karakteri dhe shkalla e zhvillimit tė zejtarisė
dėshmon gjithashtu pėr praninė nė kėtė fushė tė pronėsisė private. Dukurinė e
pronėsisė pėr tokėn e kemi tė dėshmuar mė vonė dhe duket se ajo ndjek njė rrugė
mė tė ngadaltė. Zakoni i ndarjes sė tokės ēdo tetė vjet, qė na kumtohet nga
Straboni pėr dalmatėt, ėshtė njė dėshmi qė tregon se zotėrimi periodik i saj
ishte njė hallkė e ndėrmjetme nė procesin e formimit tė pronės private.
Forcat kryesore tė prodhimit tė shoqėrisė ilire nė kėtė kohė ishin bujqit dhe
blegtorėt e lirė, anėtarė tė thjeshtė tė fisit. Kėtyre u shtohet edhe njė
shtresė e re, mė e kufizuar, ajo e zejtarėve. Nga ana tjetėr, nga masa e gjerė
e popullsisė, fillon tė veēohet si njė shtresė mė vete aristokracia fisnore, e
cila, duke u shkėputur nga prodhimi dhe nėpėrmjet pėrvetėsimit tė pasurisė sė
pėrbashkėt, vihet nė njė pozitė tė privilegjuar derisa bėhet dalėngadalė
zotėruese e pronave tė mėdha tokėsore dhe blegtorale. Ajo gradualisht mėnjanon
organet demokratike tė fisit dhe uzurpon pushtetin.
Nga burimet e shkruara mė tė hershme, siē ėshtė eposi homerik, shihet se nė
disa nga fiset ilire ekzistonte, tanimė, diferencimi shoqėror, tė paktėn nė
shekujt VIII-VII p.e.re kur u krijuan Iliada e Odisea. Duke folur pėr
pjesėmarrjen e ilirėve paionė nė luftėn e Trojės kundėr ahejve, Homeri i barazon
prijėsit e tyre ushtarakė, qė vinin nga Paionia pjellore me prijėsit e ahejve
dhe tė trojanėve. Kjo pa dyshim flet pėr njė gjendje sociale pak a shumė tė
ngjashme me atė tė fiseve fqinje tė Greqisė. Nė njė vend tė poemės Odisea
flitet pėr Feidonin, prijėsin me origjinė fisnike tė thesprotėve, i cili pasi
strehoi dhe mirėpriti nė pallatin e vet Odisenė, gjatė kthimit pėr nė atdhe,
pėrgatiti njė nga anijet e tij tė shpejta pėr ta dėrguar atė nė Itakė. Sipas
kėtij tregimi mitik, Feidoni pėrfaqėson kėtu njėrin nga krerėt qė jetonte nė
njė nga pallatet mė tė pasura tė thesprotėve. Kėta kishin anijet e veta e
njerėz qė u shėrbenin.
Shumė kuptimplotė nė kėtė drejtim ėshtė dhe njė tregim i Herodotit, sipas tė
cilit, Klistheni, kur ftoi nė Sikione (rreth vitit 570 p.e.sonė) tė gjithė
burrat qė do ta ndienin veten tė denjė pėr tė pasur pėr grua tė bijėn e tij
Agaristėn, midis atyre qė u paraqitėn tek tirani qe edhe njė farė Alkoni nga
Molosia. Sipas kėtij tregimi, ky molosas duhet tė ketė qenė nga njė familje princore
ose shumė e pasur, qė tė pretendonte pėr tė lidhur krushqi me njė skllavopronar
tė madh tė Greqisė sė asaj kohe, siē ishte Klistheni.
Tė dhėnat arkeologjike nga varrezat tumulare tė luginės sė Drinos, pellgut tė
Korēės dhe Ohrit (Trebenisht), zonės qendrore ilire tė Glasinacit etj.,
dėshmojnė gjithashtu se nė shek. VIII-V p.e.sonė, diferencimi shoqėror nė
gjirin e shoqėrisė ilire ishte bėrė mjaft i theksuar dhe kishte prekur edhe
krahinat e thella tė Ilirisė Qendrore e Veriore. Nė kėto varreza ndeshen,
krahas varreve me inventar tė varfėr, edhe varre ku tė vdekurin e shoqėronin
armė tė kushtueshme, sende luksi prej ari e argjendi dhe objekte tė tjera tė
importuara nga viset pėrreth, qė i takonin shtresės sė pasur tė aristokracisė
fisnore.
Federatat fisnore
Zhvillimi i pronės private, qė ēoi nė thellimin e diferencimit social, u bė
burim konfliktesh nė shoqėrinė ilire tė shek. VIII-V p.e.sonė. Nė kėtė kohė
morėn pėrpjesėtime tė mėdha luftėrat ndėrfisnore dhe inkursionet plaēkitėse pėr
det e tokė, qė arrinin deri nė Greqi dhe nė brigjet e pėrtejme tė Adriatikut.
Tė tillė kanė qenė inkursioni i enkelejve pėr plaēkitjen e thesarit tė Delfit
ose ato tė detarėve liburnė, tė cilėt me anijet e tyre tė lehta dhe tė shpejta
zotėruan pėr njė kohė brigjet e Adriatikut, qė nga Korfuzi deri nė brigjet
italike.
Gjendja e krijuar nga kėto luftėra dhe inkursione, qė i sillnin aristokracisė
fisnore ilire tė ardhura tė mėdha, gjen shprehjen e vet nė veprimtarinė e gjerė
tė ndėrtimit tė vendbanimeve tė fortifikuara dhe nė zhvillimin e armatimeve,
sidomos tė armėve tė reja, siē ishin shpatat, hanxharėt dhe heshtat prej hekuri
qė janė gjetje tė rėndomta nė varret e luftėtarėve ilirė dhe tė mburojave tė
paionėve, tė pėrkrenareve e frerėve tė kuajve qė pėrbėnin pajisjet e veēanta tė
aristokracisė luftarake.
Nė procesin e kėtyre konflikteve, fiset e vogla ilire filluan tė lidhen dhe tė
formojnė gjatė veprimeve tė tyre tė pėrbashkėta nė luftėrat agresive ose
mbrojtėse, aty nga fundi i shek.VII p.e.sonė, federatat e para. Njė federatė e
tillė ishte ajo e taulantėve, qė nėn mbretin Galaur dhe mė pas, gjatė shek.
VII-VI p.e.sonė invadoi disa herė Maqedoninė duke i shkaktuar asaj dėme tė
rėnda dhe sakrifica tė mėdha nė njerėz. Gjatė shek. VI-V p.e.sonė federata tė
tilla formuan edhe disa fise tė tjera, si molosėt, thesprotėt, kaonėt,
parauejtė, orestėt, lynkestėt, paionėt, dardanėt etj.
Nė krye tė federatės qėndronte mbreti, i cili nė burimet quhet basileus. Nė
disa raste si tek kaonėt e thesprotėt vendin e tij e zinte njė njeri i zgjedhur
ēdo vit nga gjiri i fisit sundues tė federatės. Nė burimet e fundit tė shek.V
vihet re se funksioni i basileut nuk i takonte mė prijėsit mė tė aftė ushtarak,
por ishte bėrė i trashėgueshėm dhe pushteti e autoriteti i tij ishte rritur
mjaft si brenda fisit e lidhjes fisnore, ashtu dhe jashtė tij. Nė bazė tė kėtij
fuqizimi tė prijėsve ushtarakė dhe tė basilejve qėndronte gjithnjė pasuria qė
vinte duke u shtuar pėrherė e mė shumė nė sajė tė luftėrave. Ata vinin nga
shtresa e pasuruar e shoqėrisė fisnore ilire, e cila dallohej nga pjesa tjetėr
e popullsisė sė thjeshtė. Ajo e konsideronte si njė gjė tė turpshme tė merrej
me punimin e tokės, me mbarėshtimin e bagėtisė, me prodhimin zejtar etj. Nė
kėto punė ishin tė angazhuar vetėm prodhuesit e vegjėl, masa e gjerė e
fshatarėve tė lirė ose gjysmė tė lirė. Zanati mė i nderuar pėr ta ishin lufta,
gjuetia, garat sportive etj., skenat e tė cilave na janė transmetuar pėrmes
gjuhės sė gjallė artistike nė objektet e bronzta tė zbuluara nė krahinat
veriore ilire apo nė kallcat e Glasinacit.
Nė gjysmėn e dytė tė shek. V p.e.sonė disa nga federatat ilire kishin arritur
njė stad mjaft tė pėrparuar nė zhvillimin e tyre politik. Taulantėt, fiset
ilire, fqinje tė Maqedonisė dhe ato mė jugore: kaonėt, thesprotėt e molosėt merrnin
pjesė nė ngjarje tė tilla politike tė historisė sė botės sė Mesdheut siē ishte
lufta e Peloponezit.
Taulantėt ndėrhyjnė me kėtė rast nė luftėn civile qė shpėrtheu nė Epidamn nė
vitin 436 p.e.sonė. Nė kėtė luftė ata morėn nėn mbrojtje oligarkėt e dėbuar nga
demosi i qytetit dhe qenė njė nga ato forca qė nė aleancė me Athinėn, kundėr
lidhjes sė Peloponezit, ndihmuan aristokracinė epidamnase tė rikthehet nė
pushtet. Kjo ngjarje shėnoi njė kthesė tė rėndėsishme nė historinė e kėsaj
kolonie greke, sepse fatet e saj do tė lidhen paskėsaj gjithnjė e mė shumė me
botėn ilire.
Dy njoftime tė tjera kanė tė bėjnė me ngjarjet e vitit 423. I pari bėn fjalė
pėr kaonėt, thesprotėt, molosėt dhe disa fise tė tjera mė tė vogla fqinje tė
molosėve, qė marrin pjesė nga ana e lakedemonėve nė fushatėn pėr tė nėnshtruar
Akarnaninė dhe pėr ta shkėputur atė nga aleanca me Athinėn, fushatė qė
pėrfundoi pa sukses.
Njoftimi i dytė lidhet me luftėn qė zhvilluan ilirėt e krahinave juglindore
kundėr maqedonėve. Fisi ilir i lynkestėve ishte prej kohėsh nė konflikt me
sundimtarėt maqedonė, tė cilėt synonin ta nėnshtronin. Gjatė luftės
greko-persiane mbreti maqedon i ndihmuar nga persėt kishte mundur tu impononte
lynkestėve sovranitetin e tij. Nė kushtet e reja tė luftės sė Peloponezit, kur
shteti maqedon ishte ende i pakonsoliduar dhe sundimtari i tij Perdika II
pėrplasej sa nė njėrėn anė nė tjetrėn, duke u lidhur herė me Athinėn e herė me
Spartėn, mbreti i lynkestėve, Arrabeu, shfrytėzoi kėtė situatė pėr tu
shkėputur nga varėsia maqedone. Nė pėrpjekjet e tij pėr tė rivendosur gjendjen
e mėparshme, Perdika kėrkoi ndihmėn e aleatit tė vet, komandantit tė forcave
lakedemone, Brasidės, tė cilit i kishte besuar luftėn kundėr Athinės nė teatrin
halkidik tė veprimeve ushtarake. Njė ekspeditė e fuqishme e pėrbėrė nga forcat
e Perdikės dhe tė Brasidės provoi tė thyente Arrabeun me anėn e bisedimeve dhe
tė bėhej aleat i lakedemonėve. Por pėrpjekjet dėshtuan dhe bashkė me to dėshtoi
edhe ekspedita kundėr lynkestėve. Nė kundėrshtim me vullnetin e Perdikės,
Brasida nuk guxoi tė sulmonte dhe vendosi ti tėrhiqte forcat.
Pak kohė mė vonė Perdika e bindi pėrsėri Brasidėn pėr njė fushatė tė re kundėr
lynkestėve; forcat maqedone e ato lakedemone tė pėrbėra prej 3 000 hoplitėsh, 1
000 kalorėsish dhe njė numėr barbarėsh sulmuan Arrabeun. Por kėtė radhė
lynkestėt kishin siguruar ndihmėn e vėllezėrve tė tyre ilirė. Forcat e
bashkuara tė ilirėve dhe lynkestėve e shpartalluan veēmas mbretin maqedon dhe e
detyruan tė largohej nė pėshtjellim tė plotė, duke braktisur aleatin e tij.
Kėshtu Brasida u gjend i rrethuar keq dhe vetėm me pėrpjekje tė mėdha mundi ti
shpėtojė forcat e veta nga asgjėsimi i plotė. Kjo luftė ndryshoi krejt
drejtimin qė kishin marrė ngjarjet nė frontin halkidik. I detyruar nga
rrethanat e rėnda,- shkruan Tukididi, - Perdika u pėrpoq tė hynte sa mė parė nė
marrėveshje me athinasit dhe ti hiqte qafe peloponezasit.
Duke i pėrshkruar kėto ngjarje tė shek. V, Tukididi na ka lėnė edhe njė shėnim
me mjaft interes pėr vlerėsimin e jetės social-politike tė ilirėve. Prej
fjalimit, qė sipas tij Brasida u mbajti ushtarėve tė tij para tėrheqjes, ne
mėsojmė se shoqėria ilire ruan ende nė fundin e shek.V mbeturina tė theksuara
tė rendit fisnor. Por midis njoftimeve tė autorėve qė bėjnė fjalė vetėm pėr
inkursionet e ilirėve dhe atyre tė Tukididit, qė i pėrmend ata si njė forcė
aktive, pjesėmarrėse nė ngjarjet mė tė rėndėsishme tė kohės, ku luajti
ndonjėherė njė rol jo pa rėndėsi, ka njė ndryshim tė dukshėm. E re nė njoftimet
e Tukididit ėshtė se lufta e federatave ilire si nė rastin e ndėrhyrjes nė
luftėn civile tė Epidamnit, ashtu dhe nė luftėn kundėr maqedonėve dhe aleatėve
tė tyre peloponezas, nuk kishte mė karakterin e njė inkursioni grabitqar, por
synime politike tė caktuara dhe kjo nėnkupton njė stad mjaft tė avancuar tė
organizimit tė tyre politik qoftė edhe nė kuadrin e njė federate fisnore.
I gjithė ky zhvillim social-politik, qė vihet re, veēanėrisht tek fiset ilire
tė jugut nė fund tė shek.V p.e.sonė, pasqyron qartė njė shoqėri, qė jetonte
etapėn e fundit tė organizimit fisnor, atė kalimtare pėr nė rendin
skllavopronar. Mbi bazėn e kėsaj shoqėrie do tė lindin nė fundin e shek. V -
fillimin e shek. IV p.e.sonė formacionet e para shtetėrore ilire.
3. KULTURA ILIRE
Njėsia dhe veēantitė kulturore lokale
Kultura ilire u formua me tiparet e saj karakteristike qė e dallojnė nga
kulturat e popujve fqinjė nė periudhėn e zhvilluar tė epokės sė hekurit. Ajo
ishte njė kulturė autoktone qė u krijua nė truallin historik tė ilirėve, nė
procesin e formimit tė vetė etnosit ilir, mbi bazėn e zhvillimit tė brendshėm
social-ekonomik tė shoqėrisė ilire dhe pa dyshim edhe tė marrėdhėnieve me
popujt fqinjė. Tiparet themelore tė saj janė shprehur nė arritjet mė tė
rėndėsishme tė ilirėve nė fushėn e zhvillimit tė tyre ekonomik e shoqėror, nė
mėnyrėn e tė jetuarit dhe tė kuptuarit tė botės qė i rrethonte, nė mėnyrėn e tė
pasqyruarit tė kėsaj bote nė artin e botėkuptimin e tyre.
Krahas tipareve themelore tė pėrbashkėta tė kėsaj kulture, qė janė
karakteristike pėr gjithė truallin ilir, vihen re edhe veēanti lokale. Nė
kushtet e njė territori tė gjerė, me larmi tė theksuara fiziko-gjeografike, siē
ishte pjesa perėndimore e Gadishullit tė Ballkanit, me lidhje fqinjėsie e
marrėdhėnie me krahina qė i karakterizonte njė zhvillim i ndryshėm
social-kulturor, sidomos i theksuar midis veriut tė prapambetur qendėrevropian
dhe jugut mė tė pėrparuar egjeo-mesdhetar, kėto ndryshime lokale nė kulturė
janė po aq tė kuptueshme sa edhe zhvillimi jo i njėjtė social-ekonomik qė
njohėn ilirėt e kėsaj kohe. Tė dhėnat arkeologjike dėshmojnė pėr ndryshime
lokale edhe nė aspekte tė veēanta tė jetės dhe tė krijimtarisė sė ilirėve,
ndryshime tė cilat janė thjesht tė karakterit etnografik.
Sipas tė dhėnave arkeologjike, nė truallin ilir dallohen nė epokėn e hekurit
disa grupe kulturore: grupi jonik ose epirot, qė pėrfshin krahinėn e banuar nga
kaonėt, thesprotėt, molosėt dhe fiset e tjera mė tė vogla tė viseve mė jugore;
grupi adriatik-jugor ose taulanto-ardian, qė shtrihet nė gjithė ultėsirėn
bregdetare nga Vjosa nė Naretva dhe qė banohej nga kėto dy fise tė mėdha si dhe
fise tė tjera mė tė vogla rreth tyre; grupi devollit ose dasaret nė krahinėn
juglindore tė Shqipėrisė me qendėr pellgun e Korēės; grupi pelagon nė
Maqedoninė Perėndimore dhe ai paion nė atė lindore, grupi i Matit ose pirust,
qė pėrfshin krahinat e brendshme tė Shqipėrisė Verilindore (Mat, Dibėr Kukės)
dhe ai dardan nė Kosovė; grupi i Glasinacit me qendėr rrafshnaltėn me tė
njėjtin emėr nė lindje tė Sarajevės dhe rreth saj, qė i pėrgjigjet krahinės sė
banuar nga autariatėt; grupi dalmatin, qė pėrfshin krahinėn midis lumenjve
Naretva e Krka; grupi japod nė territorin e sotėm tė Likės dhe grupi
verior-adriatik ose liburn, qė shtrihej nė territorin midis lumenjve Krka e
Zrmanje.
Ēdo njeri nga kėto grupe kulturore i pėrgjigjet kryesisht territoreve tė
banuara nga fiset ose bashkimet e mėdha fisnore ilire. Sa mė tė afėrta
gjeografikisht ishin kėto grupe, aq mė tė mėdha ishin ngjashmėritė kulturore
midis tyre. Kėshtu, p.sh., grupi japod paraqet mjaft paralele me atė fqinjė
liburn. Nė Ilirinė Qendrore grupi i Matit lidhet aq ngushtė me atė tė
Glasinacit dhe atė dardan saqė inkuadrohen me njė kompleks tė gjerė kulturor
Mat-Glasinac; ndėrsa nė Ilirinė e Jugut grupi devollit afron nė shumė aspekte
me atė pelagon dhe epirot.
Kėto ndryshime dhe ngjashmėri lokale, qė burojnė nga baza e pėrbashkėt etnike,
kushtet herė tė pėrafėrta e herė tė ndryshme tė zhvillimit social-ekonomik dhe
marrėdhėniet ndėrkrahinore, shkrihen nė tėrėsinė e bashkėsisė kulturore ilire,
tė cilėn e vėrejmė si nė gjuhė, ashtu dhe nė kulturėn materiale (vendbanimet,
veglat e punės, armėt, qeramikėn, stolitė etj.) e atė shpirtėrore (artin e
botėkuptimin) tė saj, pa kėrkuar njė unitet tė plotė pėr kėtė shkallė tė
zhvillimit tė ilirėve. Veēoritė lokale etnografike nė kulturė, ashtu sikurse
dhe ato dialektore nė gjuhė, nuk cenojnė unitetin e kulturės ilire dhe tė
bartėsve tė saj, ato janė shprehje e larmisė dhe e ndryshimeve brenda sė
njėjtės kulturė.
Gjuha
Ilirėt flisnin njė gjuhė qė dallohej nga gjuhėt e popujve tė tjerė tė kohės
sė lashtė tė Ballkanit. Ajo ishte njė gjuhė e veēantė indoevropiane, qė kishte
lidhje afėrie ku mė tė largėt e ku mė tė afėrt me gjuhė tė tjera tė gadishullit
dhe jashtė tij. Janė konstatuar elemente tė pėrbashkėta sidomos me trakishten.
Lidhur me vendin e ilirishtes nė mes tė gjuhėve indoevropiane ėshtė diskutuar
mjaft dhe janė dhėnė mendime tė ndryshme.
Njė varg dijetarėsh tė shquar historianė, arkeologė e gjuhėtarė, kanė sjellė
njė sėrė argumentesh historike dhe gjuhėsore pėr origjinėn e shqiptarėve dhe tė
gjuhės sė tyre. Sintezėn mė tė plotė, tė shoqėruar me vėshtrimin kritik tė
mendimeve pėr origjinėn e gjuhės shqipe, e ka dhėnė gjuhėtari i shquar prof.
Eqrem Ēabej, i cili ka sjellė dhe argumentet e tij shkencore, nė mbėshtetje tė
tezės ilire. Disa nga argumentet e parashtruara prej tij janė kėto:
Shqiptarėt banojnė sot nė njė pjesė tė trojeve, ku nė periudhėn antike kanė
banuar popullsi ilire; nga ana tjetėr, nė burimet historike nuk njihet ndonjė
emigrim i shqiptarėve nga vise tė tjera nė trojet e sotme; njė pjesė e
elementeve gjuhėsore: emra vendesh, fisesh, emra njerėzish, glosa, etj., qė
janė njohur si ilire, gjejnė shpjegim me anė tė gjuhės shqipe. Format e
toponimeve tė lashta tė trojeve ilire shqiptare, tė krahasuara me format
pėrgjegjėse tė sotme, provojnė se ato janė zhvilluar sipas rregullave tė
fonetikės historike tė shqipes, d.m.th. kanė kaluar pa ndėrprerje nėpėr gojėn e
njė popullsie shqipfolėse; marrėdhėniet e shqipes me greqishten e vjetėr dhe me
latinishten, tregojnė se shqipja ėshtė formuar dhe ėshtė zhvilluar nė fqinjėsi
me kėto dy gjuhė kėtu nė brigjet e Adriatikut dhe tė Jonit; tė dhėnat
arkeologjike dhe ato tė kulturės materiale e shpirtėrore, dėshmojnė se ka
vijimėsi kulturore nga ilirėt antikė te shqiptarėt e sotėm.
Nga tė gjitha kėto argumente, del si pėrfundim se teza e origjinės ilire tė
gjuhės shqipe, ėshtė teza mė e mbėshtetur nga ana historike dhe gjuhėsore. Nga
ilirishtja e Ballkanit gjer tani nuk ėshtė gjetur gjė e shkruar dhe ėshtė
menduar se nuk ka qenė e shkruar. Dėshmohet e shkruar mesapishtja e Italisė
Jugore, qė ėshtė mbajtur e mbahet pėrgjithėsisht si njė degė e ilirishtes, nė
njėfarė mase si njė dialekt i saj i zhvilluar mė tej nė kushtet e njė veēimi
prej disa shekujsh nga trungu i saj gjuhėsor kryesor. Prej saj kemi rreth 2 000
mbishkrime tė shkruara nė njė alfabet grek (dorik) me disa ndryshime pėr tė
riprodhuar disa tinguj tė posaēėm tė gjuhės sė tyre. Njė mbishkrim i Kalasė sė
Dalmaces afėr Pukės, qė pėr dekada tė tėra qe mbajtur si i vetmi mbishkrim
ilir, u provua nga gjuhėsia e re shqiptare se nuk ishte tjetėr veēse njė
mbishkrim greqisht i shek. VI-VII. Nėse do tė kurorėzohen me sukses pėrpjekjet
qė po bėhen pėr leximin e njė mbishkrimi tė Muzeut tė Shkodrės me prejardhje
nga Dobraēi, shkruar me njė alfabet tė panjohur dhe tė njė mbishkrimi tė gjetur
nė Bugojė tė Bosnjės Perėndimore, mund tė sillen tė dhėna tė reja e tė hapen
perspektiva. Zbulimet e mėtejshme arkeologjike mund tė japin ndonjė tekst ilir
tė shkruar me alfabet tė veēantė ose me alfabet grek a latin. Gjuhėt greke dhe
latine qė hynė mė parė nė Iliri si gjuhė kulture, tregtare ose si gjuhė zyrtare
administrative, nuk u bėnė kurrė gjuhė tė tė gjithė popullit, i cili vazhdoi tė
ruajė nė jetėn e tij tė pėrditshme tė folmen amtare. Njoftimi i historianit
grek tė shek. II p.e.sonė, Polibit, pėr bisedimet e mbretit Gent me delegatėt
maqedonas pėrmes pėrkthyesit qė njihte ilirishten, dėshmon se kjo gjuhė u
praktikua edhe si gjuhė zyrtare deri nė fund tė jetės sė pavarur politike tė
ilirėve.
Nga gjuha e ilirėve kanė mbetur disa materiale, por qė nuk janė tė mjaftueshme:
elemente leksikore shumė tė pakta tė sė folmes sė pėrditshme pėrbėrė nga disa
glosa ilire, dhe sidomos njė numėr i madh (rreth 1 000) emrash tė pėrveēėm,
emra personash, perėndish, fisesh, vendesh dhe disa emra lumenjsh e malesh.
Fjalėt ilire i kemi nė formėn qė na janė dhėnė prej autorėve grekė e latinė, jo
nė formėn autentike tė tyre. Ndėr ato fjalė mund tė pėrmenden rhinos = mjegull,
sabaia = birrė meli etj. Emrat e pėrveēėm ilirė qė na janė transmetuar nė
burimet e shkruara antike (autorė grekė e latinė, mbishkrime greke e latine,
monedha tė territorit ilir) pėrbėjnė materialin kryesor qė kemi prej ilirishtes
sė Ballkanit. Ato lejojnė qė tė nxirren disa elemente tė fjalėformimit emėror
tė ilirishtes e ndonjė tipar fonetik i saj, ndonjė element i leksikut tė saj
dhe material krahasimi me gjuhėt e tjera indoevropiane, po nuk japin mundėsi tė
njihen gramatika dhe leksiku i saj.
Studiues tė ndryshėm kanė pėrcaktuar si ilire edhe njė numėr fjalėsh tė
ndeshura nė gjuhėt e tjera tė lashta ose nė gjuhėt e sotme tė Evropės, duke i
marrė ato si huazime nga ilirishtja ose si tė trashėguara prej saj. Shumica e
tyre janė tė diskutueshme, po disa kanė gjasa vėrtetėsie. Ndėr to pėrmendim:
lat. mannus = kalė i vogėl, krhs. shqipen maz/mėz; gr. balios = i bardhė, me
pulla tė bardha, krhs. shqipen balė; gr. kalibe = kasollė; disa fjalė
pararomane etj.
Material mė tė pasur jep mesapishtja e Italisė Jugore. Prej saj kanė ardhur njė
numėr mbishkrimesh zakonisht tė shkurtra e shpesh fragmentare tė shek. VI-I
p.e.sonė, qė japin edhe fjalė, trajta e ndonjė frazė, pėrveē emrave tė pėrveēėm
qė pėrmenden nė to, por qė janė kuptuar dhe shpjeguar deri mė sot nė njė masė
tė vogėl. Kemi disa glosa si brendon = bri, bilia = bilė, bijė etj., dhe shumė
emra tė pėrveēėm njerėzish, fisesh e vendesh.
Janė vėnė re gjithashtu edhe bashkėpėrkime tė rėndėsishme midis mesapishtes dhe
shqipes nė sistemin fonetik dhe gramatikor, si p.sh. reflektimi i |o|-sė sė
shkurtėr indoevropiane nė |a|, evolucioni ?|-m|>|-n| i mbaresės sė rasės
kallėzore njėjės tė emrave nė tė dyja kėto gjuhė etj.
Arti dhe botėkuptimi
Arti ilir nė periudhėn e hershme tė hekurit karakterizohet me stilin e tij
dekorativ tė theksuar tė epokės sė bronzit, por lulėzimin e arrin nė fillim tė
epokės sė plotė tė hekurit, d.m.th. rreth shek. VIII-VII p.e.sonė nė kushtet e
zhvillimit tė mėtejshėm ekonomiko-shoqėror tė ilirėve. Kjo vihet re qartė
sidomos nė grupin e kulturės sė Devollit, nė atė tė Mat-Glasinacit etj. Ky stil
zbukurimi, i aplikuar jo vetėm nė objektet e veēanta metalike, kryesisht prej
bronzi dhe nė qeramikė, por edhe nė materialet qė nuk i rezistuan kohės si nė
dru, kockė etj., pėrfaqėsohet nga njė gamė e pasur figurash gjeometrike, si
rrathė tė veēantė e bashkėqendrorė, rombe e trekėndėsha me fusha tė zbrazura
ose tė mbushura me vija paralele etj., tė kompozuara me njė fantazi tė
zhvilluar dhe nė njė sistem rigorozisht simetrik.
Ky stil do tė jetojė nė tė gjitha periudhat e veēanta tė zhvillimit dhe tė
dobėsimit tė tij, deri nė fund tė periudhės sė hershme tė hekurit, duke pėrbėrė
kėshtu bazėn kryesore dhe mė tė qėndrueshme tė koncepteve estetike tė ilirėve
nė pėrgjithėsi. Arti figurativ nė Iliri u zhvillua mė vonė; atė e shohim tė pėrfaqėsuar
nė figura njerėzish dhe kafshėsh tė trajtuara skematikisht ose nė mėnyrė tė
stilizuar si dhe nė objekte tė tjera, si art dekorativ i ndėrthurur me motive
gjeometrike.
Nga shek.VI p.e.sonė tek fiset e Ilirisė sė Veriut nėn ndikimin e fuqishėm tė
kulturave mesdhetare dhe nė kornizėn e lidhjeve tė shumėfishta tė popullsive
pėrreth Adriatikut Verior, lindi njė art i pasur figurativ, shprehjen mė tė
lartė tė tė cilit e gjejmė tek situlat liburne e tek urnat japode. Nė njė stil
tė pjekur arkaik tė kohės janė paraqitur nė kėto monumente pamje nga jeta e
pėrditshme e ilirėve, nė mėnyrė tė veēantė e shtresave tė pasura tė shoqėrisė
sė tyre, midis tė cilave skena argėtimesh, siē ėshtė rasti i njė valleje grash
lidhur dorė pėr dore, apo i njė procesioni funeral, ku pėrcjellja ėshtė dhėnė
nėpėrmjet njė vargu tė gjatė kurorash luftarake dhe kalorėsish qė marrin pjesė
nė ceremoninė solemne. Nė raste tė tjera paraqiten skena luftimesh, gjuetie,
mundjeje etj. Kėto manifestime artistike, megjithėse tė ndikuara nga pikėpamja
e stilit dhe e karakterit tregimtar tė ornamentit prej artit arkaik grek dhe ai
etniko-italik pėrsa i pėrket paraqitjes sė figurave, motiveve reale dhe
pėrmbajtjes sė tregimit, kanė mjaft elemente vendėse, qė tregojnė pėr natyrėn
vendore tė prodhimit tė shumė prej tyre. Nė kėtė drejtim pėrveē vlerave
artistike, kėto monumente pėrbėjnė edhe njė burim historik tė dorės sė parė pėr
njohjen e jetės dhe tė koncepteve tė shoqėrisė ilire nė shek. VI-V p.e.sonė.
Pėrsa u pėrket besimeve tė ilirėve tė epokės sė hekurit, ato nuk ndryshonin
prej atyre tė epokės sė bronzit. Njė rol tė madh vazhdon tė luajė kulti i tokės
mėmė i lidhur me pjellorinė e saj dhe me zhvillimin e bujqėsisė nė pėrgjithėsi.
Shumė e pėrhapur tek ilirėt ishte heliolatria (adhurimi i diellit). Gjurmėt e
shumta tė saj shprehen pėrmes motiveve tė ndryshme, qė zbukuronin objektet e
veēanta dhe qė nė mėnyrė grafike simbolizonin diellin. Tė tilla ishin, p.sh.:
rrathėt bashkėqendrorė, svastikat, spiralja etj. Ky kult diellor tek ilirėt
shprehej dhe pėrmes varėseve tė ndryshme nė formė kali, kaprolli, zogu etj.
Njė kult tjetėr shumė i zhvilluar tek ilirėt, sidomos tek ata tė krahinave
jugore, ishte dhe gjarpri si simbol i pjellorisė si totem, si qenie mbrojtėse
nga syri i keq (apotropeike) etj.
Vendosja e varreve nė tuma pėrreth njė varri mė tė hershėm tė pasur dhe
qendror, si dhe shoqėrimi i tė vdekurit nė varr me objekte tė ndryshme, tregon
se tek ilirėt e periudhės sė hershme tė hekurit ishte i zhvilluar dhe kulti i
tė parėve, si edhe besimi mbi jetėn e pėrtej varrit.
Ilirėt besonin edhe nė ekzistencėn e fuqive mistike, qė rronin midis tyre dhe u
shkaktonin njerėzve sėmundjet dhe fatkeqėsitė e tjera shoqėrore. Pėr ti
larguar kėto tė kėqija, ilirėt sajuan forma tė ndryshme varėsesh (amuleta), me
karakter apotropeik etj.
4. KOLONITĖ HELENE TĖ BREGDETIT ILIR
Themelimi i kolonive helene dhe marrėdhėniet me botėn ilire
Vendosja e kolonive helene nė bregdetin ilir ėshtė pjesė e drejtimit tė
lėvizjes kolonizuese helene, nė tė cilėn mė aktiv u tregua Korinthi. Kjo dukuri
u zhvillua, nga njėra anė, me shtytjen e faktorėve ekonomikė e shoqėrorė tė
metropoleve dhe, nga ana tjetėr, qe njė hap i mėtejshėm nė pėrfshirjen e zonave
ilire nė sferėn e ekonomisė sė Mesdheut. Kolonitė mė tė hershme u vendosėn nė
tokat e Ilirisė sė Jugut. Kėto zona tė banuara nga ilirėt kishin marrėdhėnie
tregtare me vendet e Greqisė qė nga epoka kreto-mikene. Kjo tregti fitoi njė
bazė mė tė gjerė nė kushtet e shthurjes sė rendit fisnor tek ilirėt. Vendosja
dhe zhvillimi i mėtejshėm i kolonive ka qenė pasojė e kėtij procesi. Nė fillim
u vendosėn pranė vendbanimeve ilire pikat tregtare, tė cilat me zhvillimin e
mėtejshėm tė marrėdhėnieve me brendatokėn ilire u populluan nga grupe
kolonistėsh helenė dhe u kthyen nė qendra tė shpėrngulurish (apoike) tė
metropoleve greke.
Kolonia mė e hershme u vendos nė vitin 737 nė ishullin e Korkyrės, qė banohej
atėhere nga liburnėt. Nga kėtej njė valė kolonistėsh u vendosėn nė Dyrrah (627
p.e.sonė, ka shumė gjasė edhe mė herėt). Apolonia, e cila u themelua nė vitin
588, ngjan tė ketė qenė populluar nga kolonistė tė ardhur nga Dyrrahu. Pėr
gjithė kohėn antike midis dy qyteteve u mbajtėn lidhje tė ngushta ekonomike dhe
politike, qė janė karakteristike pėr marrėdhėniet midis metropoleve dhe
apoikeve. Nė tė njėjtėn kohė me Apoloninė u formua nga banorėt tė ardhur nga
Eubea edhe kolonia helene nė Orik, e cila pėr vetė mundėsitė e kufizuara tė
kontakteve me prapatokėn ilire nuk arriti kurrė rėndėsinė ekonomike, as edhe
famėn e dy kolonive tė tjera. Kaluan edhe dy shekuj tė tjerė derisa kolonistėt
helenė tė ardhur nga Parosi, Sirakuza e Sicilisė dhe Knidi tė vendoseshin nė
ishujt e Ilirisė sė Veriut, ku themeluan Faron (sot Hvar), Isėn (sot Vish) dhe
Korkyrėn e Zezė (sot Korculla).
Nė fillimet e veprimtarisė sė kolonive peshėn kryesore nė ekonomi e zinte
tregtia tranzite. Nga tokat ilire merreshin prodhime bujqėsore, lėndė druri dhe
minerale pėr nevojat e metropoleve, kundrejt shkėmbimit mall me mall me
prodhime tė zejtarisė.
Por nė shek.V p.e.sonė kolonitė e bregdetit ilir nuk janė mė shtojca tė
ekonomisė e furnizuese tė thjeshta lėndėsh tė para tė qyteteve mėma. Prodhimi
lokal, i mbėshtetur kryesisht nė shfrytėzimin e punės sė skllevėrve, arrin nė
kėtė periudhė njė shkallė tė tillė zhvillimi saqė ishte nė gjendje tė mbulonte
jo vetėm kėrkesat e popullsisė sė kėtyre qyteteve, por edhe tė botės ilire
pėrreth, gjallėruese dhe nxitėse e drejtpėrdrejtė e kėtij zhvillimi. Importimet
nga qytetet mėma dhe Greqia u kufizuan kryesisht nė sendet e luksit dhe nė
veprat e artit. Dyrrahu dhe Apolonia vepronin tani si njėsi ekonomike krejt tė
pavarura, duke e shprehur kėtė edhe nė prerjen e monedhave tė tyre tė veēanta.
Zejtaria u orientua nga prodhimi i sendeve tė konsumit tė gjerė: qeramika,
veglat e punės, armėt qė hidheshin nė tregun e brendshėm dhe nė atė tė
prapatokės. Punishtet e prodhimit tė gjerė tė enėve prej balte, tė tjegullave e
tė tullave, tė punimit tė gurit etj., ishin prona tė skllavopronarėve dhe
kishin karakterin e ergasterive antike.
Nė marrėdhėniet tregtare me botėn ilire, veē prodhimeve bujqėsore e blegtorale,
lėndės sė drurit pėr ndėrtimin e anijeve dhe skllevėrve, pėr tė cilat tregu
grek kishte mungesė, vėmendja e kolonistėve u pėrqendrua nė pasuritė minerale
tė Ilirisė sė Jugut. Nė shkrirjen dhe nė pėrpunimin e hekurit, tė bakrit dhe tė
argjendit, ilirėt kishin njė pėrvojė shekullore, nga e cila pėrfituan edhe
kolonistėt. Veēanėrisht eksportimi i argjendit qė nxirrej nga minierat e
pirustėve dhe tė Dardanisė, u bė njė nga burimet kryesore tė pasurimit e tė lulėzimit
tė dy kolonive tė mėdha, Dyrrahut dhe Apolonisė. Ai eksportohej kryesisht nė
formėn e monedhave, tė cilat gjetėn njė pėrkrahje tė gjerė nė krahinat e afėrta
dhe tė largėta ilire.
Pėr tė nxjerrė fitime sa mė tė mėdha nga marrėdhėniet tregtare me ilirėt,
sidomos nga tregtia me shumicė e lėndėve tė para, e gjithė kjo veprimtari
kryhej nėpėrmjet njė pėrfaqėsuesi tė veēantė tė kolonive, tė quajtur poleti.
Duke qenė se Dyrrahu dhe Apolonia ishin qendra zejtare e tregtare, bujqėsia e
blegtoria zinte nė to njė vend tė dorės sė dytė. Nė rrethet e afėrta tė qytetit
pronarėt e pasur kishin tokat e kullotat e tyre me sipėrfaqe e prodhim tė
kufizuar, sepse kufiri me ilirėt nuk shtrihej shumė larg mureve tė qytetit.
Rendi shoqėror dhe organizimi politik
Qė nė fillim nė kolonitė helene tė bregdetit ilir u vendos mėnyra antike e
prodhimit. Nė ndarjen e shoqėrisė nė kolonitė rol tė veēantė luante prejardhja
shoqėrore dhe etnike e njerėzve. Nė kushte mė tė privilegjuara ishte shtresa me
prejardhje aristokrate, qė kishte qenė shpesh pėrkrahėse e themelimit tė
kolonive. Pėrbėrja shoqėrore e shtresave tė lira ishte e larmishme. Krahas tė
mėrguarve, pėr arsye politike gjatė luftėrave tė demosit me aristokracinė nė
metropole, kishte fisnikė tė varfėruar, zejtarė tė zhveshur nga mjetet e
prodhimit, fshatarė tė shpronėsuar, tregtarė e detarė. Kjo masė e popullsisė
shtohej vazhdimisht si rrjedhim i dyndjeve tė herėpashershme nga metropolet. Nė
Dyrrah njė kontingjent i madh njerėzish tė tillė erdhi nė gjysmėn e dytė tė
shek.V.
Nė Dyrrah e nė Apoloni shtresa e skllevėrve pėrbėnte forcėn kryesore tė fuqisė
punėtore. Ajo ndahej nė tri kategori: nė skllevėr tė qytet-shtetit
skllavopronar, tė cilėt punonin nė punishtet e tjegullave dhe tė tullave, nė
thyerjen, transportimin dhe nė skalitjen e gurėve, nė pėrpunimin e metaleve e
nė prerjen e monedhave, pra nė punėt mė tė rėnda. Tė shumtė ishin edhe
skllevėrit privatė qė pėrbėnin kategorinė e dytė, tė cilėt pėrveē ergasterive
shėrbenin edhe nė ekonomitė shtėpiake.
Njė pjesė tė popullsisė, gjithmonė nė rritje, e pėrbėnin tė huajt, kategoria
e tretė ose banorėt me origjinė ilire. Kėta nė dhjetėvjeēarėt e parė ishin tė
privuar nga tė drejtat shoqėrore dhe politike.
Nė pėrputhje me kėtė pėrbėrje shoqėrore tė popullsisė, rendi politik nė Apoloni
e Dyrrah kishte nė fillim karakter oligarkik. Pushteti i takonte njė pakice me
prejardhje aristokrate. Shumica dėrrmuese e popullsisė, ashtu edhe ilirėt, duke
mos bėrė fjalė pėr skllevėrit, nuk gėzonte tė drejta nė qeverisjen e qytetit.
Zhvillimi i vrullshėm ekonomik i Dyrrahut dhe i Apolonisė nė shek.VI-V
shoqėrohet me ndryshime nė rendin shoqėror e politik tė dy kolonive, si
rrjedhim i njė lufte tė ashpėr sociale e politike. Me zgjerimin e prodhimit
zejtar dhe tė shkėmbimit tė mallrave me ilirėt dhe me Greqinė, u pasuruan dhe u
forcuan ekonomikisht shtresat tregtare e zejtare tė kolonive. Kėto shtresa
dolėn tani si forca tė pavarura nė arenėn politike kundėr grupit oligarkik, me
synimin pėr tė marrė pushtetin dhe pėr ta pėrdorur atė nė dobi tė interesave tė
tyre. Si rrjedhim i kėsaj, nė vitin 437 shpėrtheu nė Dyrrah njė kryengritje e
demosit, e njohur nė historinė antike pėr rolin qė luajti nė prag tė luftės sė
Peloponezit. Nė arenėn e kėsaj lufte pėrveē forcave tė demosit dhe
aristokracisė, u duk edhe ndeshja e interesave tė Korkyrės, prapa sė cilės
qėndronte Athina dhe Korinthi. Tė dyja fuqitė synonin tė pėrfitonin mundėsi mė
tė gjera nė tregun ilir. Gjithashtu nė kėtė ndeshje morėn pjesė aktive edhe
ilirėt fqinjė, tė cilėt duke ndihmuar aristokratėt e dėbuar nga qyteti, u
radhitėn me forcat qė pėrkahnin Athinėn nė luftėn kundėr lidhjes sė
Peloponezit.
Rrjedhimi kryesor i luftės civile nė Dyrrah ishte triumfi i plotė i parimit tė
ndarjes klasore tė shoqėrisė, forcimi i polisit skllavopronar. Pushteti tani
kalon nga rrethi i kufizuar i aristokracisė skllavopronare nė duart e gjithė
skllavopronarėve si klasė. Baza shoqėrore e tij u zgjerua me pjesėmarrjen e
shtresave mė tė gjera skllavopronare, tė pronarėve tė punishteve, tė tregtarėve
etj., duke bėrė kėshtu mė tė theksuar mėnyrėn antike tė prodhimit. Qė nga kjo
kohė u forcua edhe pozita shoqėrore e ilirėve qė banonin nė qytet. Njė dukuri e
tillė e ngjashme u zhvillua edhe nė Apoloni.
Kėto ndryshime u pasqyruan edhe nė pėrbėrjen dhe nė funksionet shtetėrore.
Vendin e krerėve (fylarkėve) aristokratė, nė duart e tė cilėve qe pėrqendruar
pushteti gjatė regjimit oligarkik, e zuri tani njė organ kolegjial, buleja
(kėshilli). Anėtarėt e saj mund tė ishin jo vetėm nga fisnikėt, por edhe nga
shtresat e tjera tė skllavopronarėve. U krijua edhe organi i mbledhjes sė
pėrgjithshme tė popullit, helieja. Detyrat kryesore tė saj ishin miratimi i
ligjeve, marrja e vendimeve me rėndėsi dhe zgjedhja e kontrollimi i
veprimtarisė sė organeve ekzekutive tė qytetit. Me gjithė pjesėmarrjen e
popullit tė lirė, edhe ky organ ishte nė duart e skllavopronarėve, pa praninė e
tė cilėve helieja nuk kishte tė drejtė tė zgjidhte organet e larta ekzekutive
tė qytetit. Nga anėtarėt e bulesė nė krye tė ēdo viti zgjidhej prytani, i cili
ishte funksionari mė i lartė civil i qytetit. Me emrin e tij lidheshin tė
gjitha ligjet, dekretet e vendimet me rėndėsi tė shpallura gjatė vitit. Me
ēėshtjet qė kishin tė bėnin me mbrojtjen ushtarake dhe me luftėn merrej
toksarku, qė ishte komandanti i shigjetarėve. Sekretarit i binte pėr detyrė
kryesore tė kujdesej pėr ngulitjen mbi gur ose mbi tabela bakri tė ligjeve, tė
dekreteve e vendimeve tė marra nga helieja apo organet e larta ekzekutive dhe
ti shpallte ato publikisht. Tė tre hieramnamonėt, merreshin jo vetėm me
ēėshtjet e kultit, me organizimin e lojėrave e tė festave, por me sa duket edhe
me ēėshtjet financiare tė qytetit. Veē kėtyre kishte edhe nėpunės tė tjerė, tė
njė rangu mė tė ulėt, por qė nė tė vėrtetė luanin njė rol me rėndėsi nė jetėn
ekonomike. I tillė ishte nėpunėsi i ngarkuar me prerjen e monedhave, i cili
kishte pėr detyrė tė kujdesej si pėr sigurimin e lėndės sė parė, ashtu edhe pėr
prerjen dhe shpėrndarjen e monedhave. Mbi drahmet e argjendta emri i tij
vendosej krahas atij tė prytanit. Njė funksionar tjetėr ishte poleti qė merrej
me rregullimin e tregtisė me ilirėt.
Kulti fetar ishte nė harmoni me institucionet shoqėrore e politike tė qytetit.
Kjo duket edhe nga shkrirja e funksioneve fetare me ato shtetėrore
(hieramnamonėt). Hyjnitė mė tė adhuruara nė Apoloni ishin Apoloni, qė i dha
emrin qytetit, hyjnesha ilire e brigjeve u unjisua nga kolonistėt me Artemisin;
Dionizi ishte hyu i vreshtave etj. Perėnditė kryesore, tė cilėve u faleshin mė
shumė dyrrahasit, ishin Zeusi, Dielli dhe bashkėthemeluesi legjendar i qytetit
Herakliu.
Kolonitė helene u vendosėn nė Iliri nė rrethanat e marrėdhėnieve tė ngushta
ekonomike me ilirėt, qė kushtėzoheshin nga interesat reciproke. Fuqizimi i
mėtejshėm i kolonive pėrkon me lindjen e qyteteve ilire dhe me formimin e
shtetit ilir. Tek kėta kolonitė do tė gjejnė njė bazė pėr tu mbėshtetur nė
synimet e tyre pėr ēlirimin e plotė ekonomik dhe politik nga metropolet. Nuk
kanė munguar edhe konfliktet midis ilirėve dhe kolonive, me sa duket, si
rrjedhim i shpėrdorimeve tė kolonistėve nė marrėdhėniet me ilirėt dhe pėr
kufijtė midis tyre. Kėto morėn forma tė armatosura nė luftėn e Apolonisė me
qytetin ilir Thronion rreth mesit tė shek.V dhe nė luftėn e ilirėve kundėr Isės
mė 385 p.e.sonė.
Qė nga gjysma e dytė e shek. IV p.e.sonė historia e kolonive helene tė
bregdetit tė Ilirisė zhvillohet nė marrėdhėnie tė ngushta me historinė politike
tė shtetit ilir dhe nė kornizėn e saj.